Pakruojyje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje restauruota medinė sinagoga

Gegužės 19 dieną Pakruojyje atidaryta atgimusi sinagoga. Kaip pabrėžė atidarymo iškilmėse dalyvavusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, iš Lietuvoje esančių 18 medinių sinagogų, Pakruojo sinagoga restauruota pirmoji. Į iškilmes atvyko Norvegijos ambasadoriaus pavaduotoja Tu­rid Kris­tin Lil­leng ir Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Ef­rat Hochs­tet­ler. Gausiai susirinkusius pakruojiečius ir miesto svečius pasveikino Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas.
Surastas restauravimo mechanizmas
Išlikusi Pakruojo sinagoga buvo pastatyta 1801 metais. Manoma, kad žydų bendruomenė šiame mieste įsikūrė XVII a. Žydų skaičius šoktelėjo po XVIII a. pradžios karo, žuvus, nuo bado ir maro išmirus didelei daliai vietinių gyventojų. Kaip teigia istorijos šaltiniai, žydų tautybės žmonės ne tik puikiai užpildė miestelyje atsiradusią tuštumą, bet ir suaktyvino jo ekonominį gyvenimą. Kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dauguma jų buvo prekybininkai. XIX a. pradžioje žydai sudarė apie 70 proc. Pakruojo gyventojų. XX a. žydų bendruomenė smarkiai  sumažėjo, o per Antrąjį pasaulinį karą ir visiškai buvo sunaikinta.
Apie šią bendruomenę primena dalis miesto centro namų ir iki mūsų dienų išgyvenusi medinė vasaros sinagoga. Pokario metais joje buvo įrengtas klubas, vykdavo šokių vakarai, buvo rodomi kino filmai, vėliau – įrengta sporto salė ir galiausiai sandėlis. 1993 m. sinagoga sugrąžinta  Lietuvos žydų bendruomenei.
„Sinagogos restauravimas – keliolikos metų trukmės procesas. Reikėjo surasti šių pastatų restauravimo mechanizmą. Tais atvejais, kai objektas priklauso žydų bendruomenei buvo rekomenduojama tartis su savivaldybėmis ir dėl jo restauravimo, ir dėl panaudojimo“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė.
D. Varnaitės teigimu, pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė jau susitarė su Kaišiadorių rajono savivaldybe dėl Žąslių sinagogos, su Kalvarijos savivaldybe dėl Kalvarijos, su Šilalės rajono savivaldybe dėl Kaltinėnų sinagogų. Link pabaigos suka ir Molėtų rajono savivaldybės derybos su Lietuvos žydų bendruomene dėl Alantos sinagogos.
„Derybos su žydų bendruomene užtruko labai ilgai. Grėsmė, kad vieną dieną pastatas nugrius į upę, vis labiau augo. Derybose mums labai padėjo dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky“, – nueitą kelią apžvelgia rajono meras Saulius Gegieckas ir priduria, kad deryboms sugaišta daugiau laiko nei konkretiems restauravimo darbams.
Sinagoga restauruota naudojant  Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą. Projekto vertė – daugiau kaip 668 tūkst. eurų. Pakruojo rajono savivaldybės indėlis 11 procentų.
Kaip teigia savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė, restauravimas vyko be didesnių strigimų. Didžiausia problema – pastato apšiltinimas: apšiltinimą dėti išorinėje ar vidinėje pusėje. Pasitarus su paveldosaugos specialistais ir įvertinus sinagogos vidaus vertingumą, pastatas apšiltintas iš išorės.
Išsaugotas autentiškumas
Sinagogą restauravo vieni žymiausių šalies restauratoriai – Indrė ir Aidonas Valkiūnai ir su jais dirbantys restauravimo profesionalai. Susirinkusieji jų darbą pagerbė atsistojimu.  Kaip pažymi D. Varnaitė, atkurti sinagogos interjerą padėjo išlikusios nuotraukos, aptiktų senų detalių su piešinio ir tapetų likučiais. Jais vadovaujantis ir atkurta  vieną didžiausių sinagogos vertybių – vidaus sienų ir skliautų tapybą. „Piešiniai atkurti labai tiksliai, nes pagal tai, kas išlikę, galima tiksliai apskaičiuoti net piešinio dydį“, – pastebi D. Varnaitė.
Plačiai besišypsantys liūtai ir kiti žvėrys, giedantys paukščiai, žąsų pulkelis su žąsiukais, žydintis ar vaisius sunokinę medžiai – tai atgimę 1885 metų sinagogos puošyba.
Tvirtai į žemę suleidę šaknis, bet palaužtomis šakomis medžiai – lyg nuojauta apie artėjančius žydų tautos išgyvenimus. Apie Pakruojo krašto žydų istoriją, kultūrą pasakoja restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija.
Sinagogoje įsikurs savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų skyrius, o pirmąsias knygas jai padovanojo Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja.
Atgims miesto centras
Pokyčiai laukia ir Pakruojo centro. Kaip teigia rajono meras S. Gegieckas, jau gautos lėšos miesto centrui, buvusios gaisrinės pastatui sutvarkyti. „Tikimės, kad per porą metų pavyks sutvarkyti ir buvusios spaustuvės pastatą. Jame ketiname įkurdinti Pakruojo krašto muziejų“, – planais dalijasi meras.
Ir apgailestauja, kad per ilgai tęsiasi derybos su Šiaulių vyskupija dėl Linkuvos  karmelitų vienuolyno tvarkymo, nors tam galimybės buvo atsiradusios.  Begriūvantiems vienuolyno pastatams reikalingas bent skubus konservavimas, tad savivaldybė nepraranda vilties, kad pagaliau pavyks susitarti su vyskupija ir  Linkuvos vienuolynas, jei ir nebus dar restauruojamas, bet bus sustabdytas tolimesnis jo įrimas.
Išsaugomos ir kaimo bibliotekos
Ko gero neatsitiktai viename gražiausių miesto pastatų – atgimusioje sinagogoje įkurdinama biblioteka. Pakruojo rajone išsaugomos ir miestelių bei kaimo bibliotekos. „Šiuo metu ieškome efektyvesnio bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų valdymo mechanizmo. Pagal galimybes stengiamės jas modernizuoti. Kur įmanoma, bibliotekas įkeliame į daugiafunkcius centrus. Mūsų siekis, kad bibliotekoje būtų galima demonstruoti filmus, organizuoti kitus renginius“, – sako rajono meras.
Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka turi 23 padalinius. „Manau, būtų tikslinga prie šių padalinių prijungti mokyklų bibliotekas“, – apie planuojamą reformą užsimena administracijos direktorė  E.Kižienė ir pabrėžia, kad kol kas nesirengiama kaimuose ir miesteliuose uždarinėti šias įstaigas.
Paklaustos, ar tikslinga atsisakyti mokyklų bibliotekų, Linkuvos bibliotekininkės kukliai prasitarė, kad jų fondas yra gerokai turtingesnis, o mokiniai yra vieni pagrindinių jų lankytojai.
 
Genovaitė Paulikaitė