Nuo Šilutės krašto prasideda Europos Sąjunga

Kategorija:

Miestas:
Nuo Šilutės krašto prasideda Europos Sąjunga
Šilutės rajono savivaldybės plotas – 1 714 kv. km. Per jį driekiasi krašto keliai: Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Šilalė–Šilutė, Kvėdarna–Švėkšna–Saugos, Šilutė–Rusnė, Tauragė–Žygaičiai–Vainutas. Savivaldybė suskirstyta į 11 seniūnijų – Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio – ir 77 seniūnaitijas. Seniūnijose yra: 1 miestas, 7 miesteliai ir 311 kaimų. Juose savo gyvenamąja vietove 2017 m. sausio 1 d. deklaravo 46 128 žmonės (2010 m. – 51 119). Savivaldybės teritorijoje yra dalis Kuršių marių, net 55 ežerai ir 8 tvenkiniai su savita Aukštumalos pelke, miškai sudaro per 22 proc. Nemuno ir Skirvytės upėmis eina Europos Sąjungos siena, o už jos jau – Rusijos Federacijos teritorija.
Apie pamario krašto ypatumus, pasiekimus, planus ir lūkesčius mintimis dalijasi Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
 
Čia susipina sausumos ir vandens keliai
 
Šilutės rajono savivaldybėje ne tik žmonės, bet ir vanduo kuria veržlų gyvenimą. Šis kraštas ypatingas tuo, kad čia gyvena, mokosi ir dirba puikūs žmonės, mokantys saugoti išskirtinę gamtą, paveldą, plėtojantys verslą, žemdirbystę, žvejybą ir turizmą.
Europos Bendrija pastebi ir vertina šį kraštą. Jis viliojantis ir kupinas staigmenų. Čia ne tik laukinė gamta – Kuršių marių skalaujami krantai, šnarantys meldai, šėlstantys vėjai ir paukščiai, sukantys ratus aplink vandens platybes. Čia  kupini paslapčių Šilutės ir Švėkšnos dvarai, išdidžios bažnyčios miesteliuose ir trikampė medinė Degučiuose, akmeninė Katyčių miestelio  aikštė su senovine prekyviete, dailios kaimo turizmo sodybos, istoriniai piliakalniai ir gausūs žemdirbių ūkiai.
Šilutės veikloženklis – žuvis ir delta, nes Pamarys – žvejų aistros vieta. Čia populiariausia – žuvienė, kurios virimas yra tradicija, apipinta meistriškumo paslapčių. Atvykę pirmąjį rugsėjo savaitgalį, pateksite į Šilutės uoste vykstantį Žuvienės virimo čempionatą, kurio pagrindinis tikslas – ne tik pavaišinti svečius, bet ir pakovoti dėl rajono mero įsteigto prizo – Čempiono žiedo.
Paskutinį gegužės savaitgalį per Šilutės miesto šventę užsukę į Hugo Šojaus dvarą, paskanavę kafijos su vofeliais ir paklausę pasakojimų apie čia praėjusį lietuvininkų gyvenimą, liksite sužavėti daugiakultūre krašto istorija.
Senuoju prekybos keliu, užsukę į Lietuvos Veneciją – Minijos kaimą, galėsite paplaukioti Nemuno deltos upėmis ir Kuršių mariomis. Dabar čia siūloma rūkytos žuvies ir žuvienės, susipažįstama su krašto praeitimi, tradicijomis ir paveldu. Ventės rago pusiasalyje aplankykite Tado Ivanausko įkurtą ornitologinę stotį, kurioje žieduojami praskrendantys paukščiai.
Atplaukę į Rusnę susipažinkite su didžiausia Lietuvos sala, kurioje įsikūręs miestelis, turintis seną istoriją, senas žvejybos ir kulinarijos tradicijas, keletą šiuolaikiškų prieplaukų, švyturį, kitus lankomus objektus. Rusnė – per amžius besigrumianti su potvyniais sala, į kurios tyvuliuojančias pievas atskrenda tūkstančiai gulbių, o jos pritraukia norinčius pajusti ištikimybės dvasią.
Norintys susipažinti su etnografine Mažąja Lietuva kviečiami į žaismingą kelionę „Vėtrungių kelias“. Tai galite padaryti automobiliu, dviračiu ir laivu.
Nemuno deltos regioninis parkas – tai paukščių karalystė. Per pavasario ir rudens migraciją čia apsistoja gausybė sparnuočių. Per ekskursiją „Paukščių stebėjimas Nemuno deltoje“ išvyskite nepakartojamą gamtos kraštovaizdį, susipažinkite iš arti su laukiniais paukščiais ir žvėrimis, juos nufotografuokite.
Ekskursija „Potvynio apsupty“ kviečia pažinti Pamario kraštą keliaujant Nemuno deltos etnologinio -kultūrinio palikimo keliu.
Atvėrus buvusio Klaipėdos krašto dvarininko Hugo Šojaus namų duris, jums bus pristatyta edukacija „Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare“, teks kirsti kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos (Žemaitijos) sieną, pereiti muitinės kontrolės postą, užpildyti gabenamų per sieną prekių deklaracijos kortelę. Dvare jūsų lauks praeities gyvenimas.
Kintų Vydūno kultūros centre kviečiame pabūti kūrėjais, pasigaminti vėtrungę ar sagę, kitokį suvenyrą iš vario ir emalės.
Keliaukite pėsti Šilutės krašto pažintiniais takais, aplankykite Aukštumalos taką, esantį vienoje didžiausių pelkių Lietuvoje, pamatykite ne tik 300 pelkinių ežerėlių, pasigrožėkite aukštapelkės platybėmis, retais augalais, saugomais paukščiais, stirnų pulkeliais ir kitais gyvūnais. Žingsniuodami beveik 2 km ilgio Tulkiaragės taku, esančiu Krokų Lankos ežero pašonėje, pajuskite gamtos didybę. Šiose vietose pastebėtas perintis, šilutiškių itin globojamas, tačiau globaliai pasaulyje nykstantis paukštis meldinė nendrinukė.
Dviračių mėgėjus suvilios maršrutai „Grafų Pliaterių takais“, „Pamario švyturio kelias“, kiti Nemuno deltos keliai, nes didžiąją dalį savivaldybės teritorijos užima Nemuno delta, o Nemuno deltos regioninis parkas 2009 m. pripažintas patraukliausia turizmo vietove Lietuvoje ir Europoje.
 
Verslas ir investicijos

Šiemet atšventusi 506-ąjį gimtadienį Šilutė turi savo raidos kelią. Penki istoriniai kaimai – Šilokarčema, Verdainė, Žibai, Cintjoniškiai ir Barzdūnai, davę miestui pradžią, atvėrė duris verslams ir prekybai. Likimo valia šią vietovę pasirinko žmogus, kurio vardą tariame su pagarba ir dėkingumu – dvarininkas Hugo Šojus. Prasminga veikla jis Šilokarčemą garsino kaip pažangią gyvenvietę. Nuo XVI amžiaus pabaigos iki pat Pirmojo pasaulinio karo Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs, sutraukiantys žmones iš viso Nemuno žemupio ir Kuršių marių baseinų, Žemaitijos ir kt. Nuo XX amžiaus pradžios veikė specializuotos turgavietės: žuvų, grūdų, daržovių ir sviesto, kiaulių ir medienos, įvairių amatininkų. Šiandien savivaldybės teritorijoje iš viso teisinį statusą turinčių ir veikiančių įmonių (statybos, transporto, žuvies gaudymo ir apdorojimo, aptarnavimo sferos ir kt.) yra 1824, iš jų verslo įmonių – 1259; gyventojų, dirbančių pagal individualią veiklą – 782; gyventojų, dirbančių pagal verslo liudijimus – 1469; antstolių, advokatų, notarų – 11.
Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų yra per 6500, ūkininkų – apie 3400. Vien pieną parduoda 1233 gamintojai, kurie laiko per 11 tūkst. karvių. Auginami ir  penimi galvijai, avys, ožkos, elniai, danieliai, kiaulės, naminiai (ir dekoratyviniai) paukščiai.
Šilutės rajono savivaldybės vadovų teigimu, investicijas traukia sparčiai besiplečiantis kaimo turizmas, aktyvi, gyvybinga kultūros ir švietimo įstaigų veikla, palankios sąlygos kurti ir plėtoti verslą.
Nepriklausomybės metais įgyvendintų melioracijos projektų vertė Šilutės krašte siekė per 10 mln. eurų. O Šilutės rajono savivaldybė, vietos bendruomenės, sėkmingai įgyvendindamos užsibrėžtus strateginius tikslus, įvykdė projektų, kuriems iš įvairių ES fondų gauta apie 43 mln. eurų. Dar iki 2022 metų pasirengė vykdyti maždaug 60 mln. eurų vertės projektus.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pažymi, kad 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai finansiniam programos laikotarpiui rengiamasi labai atidžiai, skiriant pirmenybę žmogiškiesiems ištekliams, infrastruktūrai ir viešajam valdymui tobulinti.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama sveikatos paslaugoms gerinti ir modernizuoti, šiuo metu pacientai pas gydytoją gali užsiregistruoti elektroniniu būdu, o birželio mėnesį buvo atidarytas atnaujintas Vidaus ligų ir neurologijos skyrius. Bendruomenės narių sveikata rūpinasi septynios privačios ir penkios viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Šilutės ligoninė. Prevencines visuomenės sveikatos programas vykdo Šilutės visuomenės sveikatos biuras, kuris vien 2016 metais įgyvendino per 1600 renginių, į kuriuos buvo įtraukti beveik visi – per 50 tūkst. – savivaldybės gyventojai. Tai specializuotų  švietimo sveikatos klausimais renginių, konkursų ir viktorinų dalyviai, įvairių pamokų, paskaitų ir seminarų klausytojai.
„Savivaldybės planuose numatyta rekonstruoti vieną svarbiausių istoriniu aspektu Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalą ir modernizuoti Šilutės kultūros ir pramogų centrą. Taip pat vienas  svarbiausių uždavinių – Šilutės autobusų parko iškėlimas iš miesto ir pačios autobusų stoties atnaujinimas su prekybos centru. Visi šie darbai turėtų būti atlikti sparčiai, iki 2018 metų pabaigos“, – planais dalijasi mero pavaduotojas Algis Bekeris.
Kiekvienais metais gerinama kelių infrastruktūra, sutvarkomi keli neasfaltuotų kelių ruožai. Šilutės rajono savivaldybėje atnaujinti 27 daugiabučiai gyvenamieji namai, vienas atnaujinamas šiuo metu, o dar devynių namų gyventojai jau yra pasirašę rangos sutartis ir laukia darbų pradžios.
Krašte, kur susipina sausumos ir vandens keliai, išskirtinis gamtos grožis, gyvenimas eina į priekį, bet, kaip ir visur, yra problemų. „Viena iš opiausių – viešieji visuomeniniai pastatai, kurie užima didelius plotus. Kai kurie yra iki 7000 kv. metrų. Jie – pustuščiai. Išlaikymas ir eksploatacija brangūs, o nauda menka. Dėl šios priežasties pastatus bandome parduoti. Taip sutaupomos turimos lėšos, kurios veiksmingiau panaudojamos kitose srityse“, – sako rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Administracijos direktorius džiaugiasi puikiu savivaldybės administracijos kolektyvu, jo kompetentingais ir kvalifikuotais darbuotojais ir valstybės tarnautojais, o jų šiuo metu darbuojasi per 300.
 
Pokyčiai socialinėje sferoje
Savivaldybėje daug rūpesčių kelia socialinių paslaugų poreikis, todėl šioje srityje 2015–2017 m. įvyko ne vienas pasikeitimas. Tarybos sprendimu buvo pakeista vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Padidintos išmokos nukentėjusiems nuo gaisro, susirgus  ir asmenims, sulaukusiems garbaus amžiaus. Šilutės rajono VIII šaukimo taryba numatė naują tvarką, kaip skirstyti nepanaudotas lėšas, skirtas socialinei paramai. Kitoms savarankiškosioms funkcijoms skirstymo komisija 2015 m. paskirstė 540 tūkst. eurų, 2016 m. – 460 tūkst. eurų nepanaudotų lėšų. Daugiausia lėšų skirta socialinėms reikmėms.
Savivaldybė 2015–2016 m. dalyvavo Būsto pritaikymo neįgaliesiems programoje, kurios metu neįgaliesiems buvo pritaikyta 12 būstų. Susirūpinimą kelia, kad dar daug žmonių laukia socialinio būsto.
Planuojama, kad 2017 m. dėl sumažinto kompensacijos dydžio už būsto šildymą padaugės  socialinės paramos gavėjų. Be abejo, labai padidės darbo krūvis Socialinės paramos skyriaus specialistams.
Kalbant apie socialinių paslaugų plėtrą, daug dėmesio skiriama socialinės rizikos šeimoms. Bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, seniūnais, socialiniais darbuotojais. Šiuo metu socialines paslaugas gyventojams teikia įvairūs centrai, šeimynos, didelį darbą atlieka Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
 
Paslaugų gerinimas ir sportas
2016 m. į 18 savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų klasių susirinko 5020 mokinių. Iš jų  Šilutės meno mokyklą lanko 500, Sporto mokyklą – 350 vaikų ir paauglių.
Savivaldybėje 2016 m. pabaigoje jau buvo 16 įstaigų, kuriose organizuojamas ikimokyklinis ugdymas,  iš jų aštuoni lopšeliai-darželiai.
Švietimo infrastruktūros gerinimas padeda pritraukti jaunas šeimas į mūsų kraštą. Dėl šios priežasties Šilutės rajono savivaldybės VIII šaukimo tarybos kadencijos pradžioje papildomai jau įsteigtos septynios ikimokyklinės ugdymo grupės visose 11 seniūnijų, o nuo rugsėjo 1 d.  ketinama įsteigti dar septynias.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio teigimu, kalbant apie švietimą, yra labai svarbu atsižvelgti į tėvų poreikius. Stengiamasi, kad švietimo įstaigų teikiamos paslaugos ir vaikų ugdymo aplinka atitiktų vietos bendruomenės lūkesčius.
Šiais metais Šilutės miestas gali didžiuotis naujai pastatyta Vydūno gimnazijos sporto sale. Tikimasi, kad netolimoje ateityje Šilutėje bus pastatytas ir įrengtas sporto kompleksas su vandens baseinu.
Nuo 2015 m. yra pradėtos įrenginėti žaidimų aikštelės, šešiuose Šilutės miesto lopšeliuose-darželiuose atnaujintos vidaus patalpos, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir gaisro signalizacijos, taip pat modernizuotos Vainuto, Švėkšnos gimnazijos, Katyčių, Kintų, Usėnų pagrindinės mokyklos. Šiuo metu  remontuojami Saugų Jurgio Mikšo, Kintų pagrindinės mokyklos, Juknaičių pagrindinės mokyklos Pašyšių skyrius.
Siekiant mažinti tuščių mokymosi vietų skaičių, racionaliai panaudoti mokyklų patalpas ir išteklius, vykdyta mokyklų tinklo pertvarka – reorganizuotos keturios švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1 d. bus reorganizuojamos dar dvi.
Šiuo metu savivaldybės teritorijoje registruotos 389 pelno nesiekiančios įstaigos ir organizacijos, iš kurių pagal veiklos sritis veikia: švietimo – 20, sporto, meninės pakraipos, pramogų ir poilsio – 92, profesijų, mokslo ir technikos – 12, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 20, kitokios veiklos – 245. Veikia 17 jaunimo organizacijų ir devynios – su jaunimu dirbančios.
 
Kultūrinis gyvenimas ir pasiekimai

Įdomūs paveldo objektai, architektūra atsiskleidžia naujomis spalvomis, istorijos kūrėjais. Jos gidais tapome įkūnydami „Šilutės sienos“ idėjas, kur bendromis verslo, profesionalių menininkų, Šilutės meno mokyklos vaikų, aktyviosios bendruomenės dalies, savivaldybės pastangomis Šilutės miestą 2016 m. rudenį papuošė įspūdingas kūrinys. Daugiau kaip 500 kvadratinių metrų dydžio siena, juosianti AB „Šilutės baldai“, ištapyta piešiniais, pasakojančiais Šilutės miesto istoriją ir atskleidžiančiais Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Iškilia respublikine „Aukso paukšte“apdovanoti keturi savivaldybės mėgėjų meno kolektyvai, pripažinimo ir įvairiapusio dėmesio sulaukia unikali lietuvininkų tarmė. Išskirtine veikla šalyje garsėja Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Ji yra parengusi ir išleidusi 18 knygų. Kartu su kitų bendruomenių nariais apie Šilutės kraštą jau išleista daugiau kaip 60 įvairių knygų. Šilutės meno mokykla garsėja puikiai paruoštais mokiniais  šalyje ir už jos ribų. Savitą veiklą restauruotame dvare plėtoja besikuriantis Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras Bikavėnuose ir Kintų Vydūno kultūros centras įvertinti kaip geriausi kultūros centrai  Lietuvoje. Rusnėje veikiančio Salos etnokultūros ir informacijos centro kolektyvas – tikrasis unikalios lietuvininkų kultūros ambasadorius. Profesionalaus meno gerbėjus stebina Šilutės kamerinio dramos teatro globojamos mūzos. Šilutės kultūros ir pramogų centras išjudino kultūrinį vyksmą ne tik mieste, bet ir regione, šalyje, o jo sumanytas „Vėtrungių kelias“  vertinamas kaip vienas  įdomiausių Lietuvos kultūros kelių. Veikia daug energingų, kūrybingų ir nuostabių saviveiklinių kolektyvų seniūnijose, gimnazijose, mokyklose, vaikų lopšeliuose-darželiuose ir kitur. Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose, prie Šilutės krašto žinomumo nemažai prisideda Šilutės turizmo informacijos centras.
Šilutės miestas – muziejus po atviru dangumi, etnografinio Mažosios Lietuvos regiono centras, 2011 metų Lietuvos kultūros sostinė.
 
Tarptautiniai ryšiai ir bendruomeninė veikla

Savivaldybė nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo aktyviai plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius. Šiuo metu yra pasirašiusi sutartis su Vokietijos Emericho miestu, Švedijos Ljungby savivaldybe, Danijos Nakskovo miestu, Lenkijos Varšuva-Bielany savivaldybe, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūma, Slavsko miesto administracija, Lenkijos Ostrudos savivaldybe, Lenkijos Gdanski Pruszco gmina, Lenkijos Gdansko pavietu, Turkijos Alanijos, Latvijos Saldus, Italijos Cittaducale, Švedijos Vellinge, Ukrainos Skadovskio miesto, Ispanijos Pikasento savivaldybėmis. Šiomis dienomis bus pasirašytos dar dvi bendradarbiavimo sutartys su Lenkijos Kolobžego ir Baltarusijos Borisovo savivaldybėmis. Šilutės krašto bendruomenės partneriai yra Lietuvos mokslų akademijos, kitų universitetų, kolegijų mokslininkai ir studentai. „Bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis, aukštojo mokslo įstaigomis mums yra labai svarbus, nes taip plečiame ryšius, iš kurių plėtojasi nauji projektai, bendros veiklos. Jau antri metai savivaldybės atstovai dalyvauja Žalgirio mūšio inscenizacijos renginyje Lenkijoje. Renginys sutraukia gausybę žmonių, jame dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės atstovai su žirgais, mūsų Lietuvos valstybės atributika“, – sakė rajono meras Vytautas Laurinaitis. Savivaldybė buvo viena pirmųjų Lietuvos savivaldybių, kuri dar 2009 m. pasirašė tarptautinį Merų paktą, kurio pagrindu aktyviai vykdo Klimato kaitos programą ir įgyvendina Tvariosios energetikos veiksmų planą, siekdama sumažinti CO2 kiekį atmosferoje. Už aplinkos tausojimą bendruomenei 2010 m. įteikta „Europos burė“, o visa Šilutės rajono savivaldybės bendruomenė už Europai reikšmingą veiklą, platų tarptautinį bendradarbiavimų, įvairių tarptautinių projektų įgyvendinimą yra apdovanota Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Garbės diplomu, Garbės vėliava ir Garbės ženklu. Savivaldybė didžiuojasi, kad yra „Auksinės krivūlės“ laureatė, apdovanota „Už aktyvų žinių bendruomenės kūrimą“, „Už teisingas permainas šilumos ūkyje“ ir „Už ūkininkų produkcijos vartojimo skatinimą vaikų ugdymo įstaigose“.
Šilutės rajono seniūnijų bendruomenės kūrybingos ir aktyvios, jos šiuo metu pradės teikti paraiškas naujiems projektams įgyvendinti pagal Bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų planą ir  iki šių metų pabaigos turės įsisavinti per 34 tūkst. eurų. „Mūsų siekiai ir užmojai vardan Šilutės krašto klestėjimo įgyvendinami aktyvių tarybos narių, stiprių intelektualų, veiklių bendruomenės narių ir vietos veiklos grupių. Įgyvendinta nemažai naudingų ir ruošiamasi dar įgyvendinti daug Šilutės rajono savivaldybės bendruomenei reikalingų projektų“, – džiaugiasi ir didžiuojasi meras Vytautas Laurinaitis.
 
Mano Krastas