NSGK parlamentinis tyrimas – tik politizuotas blefas?

NSGK parlamentinis tyrimas – tik politizuotas blefas?

Profesionalumas – išmanyti savo sritį iki smulkiausių detalių. Yra ir kitas, ne mažiau svarbus profesionalumo aspektas – tiksliai suvokti kompetencijos ribas. Pastarasis dalykas turėtų būti ypač svarbus politikams, kuriems dažnai kyla pagunda demonstruoti savo išmanymą įvairiose srityse. Tam ir yra ekspertai, profesionalai, kurie patikslina, pakoreguoja politikų įsivaizdavimus, neleidžia jiems išsigalvoti dalykų, kurių nėra ir būti negali.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), vykdydamas Seimo pavedimą, ėmėsi aiškintis dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ (LG) įdiegtos lokomotyvų valdymo sistemos „KLUB-U“.

Dėl lokomotyvų valdymo sistemos aiškinamasi vykdant parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Dabar nesigilinkime į tai, ar NSGK, tirdama situaciją LG su lokomotyvais, adekvačiai  interpretavo parlamentinio tyrimo objektą. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad situacija LG atžvilgiu seniai politizuojama, ir atidžiai stebintiems procesus kyla pagrįstų abejonių, ar nesiekiama pagal iš anksto žinomas išvadas surikiuoti visas faktines aplinkybes.

Tačiau faktai, kaip sakoma, pasižymi atkakliu charakteriu, jų taip lengvai neapeisi. Na, pirmiausia, faktas, kad sutartis dėl lokomotyvų su KLUB-U valdymo sistema pasirašyta 2005 metais. Sutartį pasirašė tuometinis LG vadovas J. Biržiškis.

Aš susisiekimo ministro postą užėmiau vėliau, tik 2006 m. liepos mėn. pradžioje. Kai buvau ministru, šiuos reikalus žinojau pačiu bendriausiu pavidalu, o dabar, pamačius, kur link krypsta parlamentinis tyrimas, kokie politikų pasisakymai viešojoje erdvėje, man teko, žinoma, pasitelkus ekspertus, profesionalus, įsigilinti kiek nuodugniau.

LG veikia modernus ispanų susisiekimo technologijų kompanijos „Indra“ įrengtas eismo valdymo centras. Centro diegimo metu kilo nemažai sunkumų mėginant integruoti įvairiu metu montuotas, įvairiais protokolais dirbančias automatizuotas eismo valdymo posistemes. Vienas iš reikalavimų buvo tas, kad naujai įsigyjamų lokomotyvų valdymo įranga efektyviai integruotųsi į jau veikiančias eismo valdymo sistemas. Paprasčiau kalbant – sistemos turi susikalbėti Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.

Naujuose SIEMENS ER20CF lokomotyvuose įrengta saugesnė ir modernesnė sistema KLUB-U, kuri pakeitė seną automatinio signalizavimo sistemą (ALSN).

Kodėl gi rusiška KLUB-U? Ši sistema konkursą laimėjusios SIEMENS buvo pasirinkta dėl to, kad kaimyninių šalių – Baltarusijos, Rusijos, Latvijos – geležinkeliai taip pat naudoja šią sistemą. Pagrindiniai tolimieji pervežimai vykdomi Baltarusijoje ir Rusijoje, kurios taip pat turi savo techninius reikalavimus. Kadangi LG glaudžiai bendradarbiauja su šių šalių geležinkeliais, todėl buvo siekiama suvienodinti lokomotyvų naudojamas saugos sistemas. Beje, dėl Latvijos. Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas yra sakęs esą „tuo pat metu, kai mes tokius sprendimus darėme, mūsų kaimynai aplinkui darė kitus sprendimus“. Nežinia, kokius kaimynus V.Bakas turėjo galvoje, tačiau štai Latvija (dėl tų pačių priežasčių) vis dar naudoja rusiškas sistemas – tą pačią KLUB-U ir KPD-3 (kuri yra tarpinė tarp ALSN ir KLUB-U).

Šiai dienai skirtinguose Lietuvos geležinkelio ruožuose naudojamos skirtingos sistemos – rusiška, čekiška, SIEMENS. Centrinis valdymas, kaip jau buvo minėta, – ispaniška sistema. Tokia sistemų įvairovė atsirado ne iš gero gyvenimo, nes vienu ypu pereiti prie vieningos kokios nors vakarietiškos sistemos kainuotų šimtus milijonų ir milijardus.

Dabar keletas žodžių apie sistemos pažeidžiamumą. Viešojoje erdvėje jau nuskambėjo teiginys esą „pavojus tas, kad rusiška sistema gali būti naudojama nuotoliniu būdu lokomotyvo greičiui kontroliuoti ir netgi visiškai jį sustabdyti.“

Pasaulyje navigacijai šiuo metu naudojamos dvi pagrindinės palydovinės sistemos GPS (Global positioning system, JAV) ir GLONASS (Globalnaya navigatsionnaya sputnikovaya sistema, Rusija). ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) sprendimu šios palydovinės sistemos sudaro pasaulinę navigacinę sistemą.  Taigi dėl  šių sistemų patikimumo klausimų nekyla. Jau pradeda veikti alternatyvi Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo“, kurios maksimalų pajėgumą planuojama pasiekti iki 2020 m. Jeigu Seimas įvertintų, kad GLONASS sistema netinkama naudoti Lietuvoje, tokiu atveju reiktų keisti karinių orlaivių navigacinę įrangą, mobiliuosius telefonus ir t.t.

Šiuolaikiniai įrenginiai dažniausia yra suderinti ir su GPS, ir su GLONASS palydovinės navigacijos sistemomis. LG lokomotyvai taip pat ne išimtis. Paprastai įrenginys, įvertinęs signalo stiprumą, pasirenka, kurią sistemą naudoti.

KLUB-U be sąsajos su GLONASS arba GPS neveikia. Mėginant akcentuoti sistemos nepatikimumo, pažeidžiamumo klausimą, kur kas logiškiau jį kelti dėl GLONASS, o ne dėl KLUB-U, nes būtent GLONASS, o ne KLUB-U nustato lokomotyvų koordinates.  

Sistemos veikimo principus viešai aiškino ir LG Generalinio direktoriaus patarėjas M. Dubauskas. Taigi, pagrindinė „KLUB-U“ funkcija – užtikrinti saugų eismą. Ši sistema tam tikrais laiko intervalais mašinistui liepia duoti signalą, parodyti, kad jam nieko nenutiko, jis neužmigo ir pan. Saugos sistema „KLUB-U“ gali automatiškai sustabdyti traukinį, jei mašinistui kažkas atsitinka ir jis neįvykdo sistemos reikalavimų. Jei tokios sistemos nebūtų, norint užtikrinti saugumą, traukinį turėtų prižiūrėti du mašinistai.

Nuotoliniam lokomotyvų stabdymui, jei prireiktų, yra naudojama ne GLONASS navigacijos sistema, o europinė koduota ryšių sistema GSM-R. Kitaip tariant, sistemą GLONASS galima ir išjungti. Tai būtų tas pats kaip išsijungti GPS telefone ar kokiame kitame įrenginyje. O norint jaustis visiškai saugiai, karinius krovinius galima gabenti įsijungus senąją ALSN sistemą. Ji nėra susieta su palydovu ir todėl nėra jokios galimybės nustatyti koordinačių.

Na ir paskutinis dalykas, susijęs su „KLUB-U” gaminančia Iževsko gamykla. Neseniai rodytoje LRT laidoje „Savaitė” buvo akcentuojama, kad Iževsko radijo gamykla susijusi su karine pramone, nes gamykla priklauso Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui,  kad ji pateko į „juodąjį sąrašą“, kai Rusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos. Tuomet Didžioji Britanija ir Prancūzija esą nustojo jai tiekti elektroninius komponentus.

O juk sutartys dėl sistemos įsigijimo Lietuvoje pasirašytos dar 2005 metais. Tuomet dar nebuvo jokių kalbų apie sankcijas, „juoduosius sąrašus” ir pan. Taigi Valstybės saugumo departamentas turėtų atsakyti į klausimą, ar jo vertinimu ir tuomet, sutartis pasirašant, buvo realių grėsmių nacionaliniam saugumui. Ar tuomet VSD informavo atsakingus asmenis apie galimas grėsmes? O jeigu pažymos atsirado tik dabar, tai kodėl jos veikia atbuline data?

Beje, Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas, matyt, yra informuotas apie visai neseną LG kreipimąsi į koncerno „Kalašnikov“ akcininko ir kitų Rusijos oligarchų valdomą UAB „Transmašholding“, kviečiant šią kompaniją dalyvauti konkurse dėl technikos įsigijimo. Šių metų kovo mėn. išsiųstame itin lipšniame laiške LG išreiškia didžiulę pagarbą šiai įmonei, linki jai klestėjimo ir tikisi abipusiai naudingo bendradarbiavimo. Atrodytų, keista, ar ne? Juk dar 2016 m. gruodį LG vadovybė dievagojosi, kad kreipsis į specialiąsias tarnybas atsiklausti, ar galima bendradarbiauti su šiuo koncernu. Šiuo atveju, skirtingai nei anksčiau, jau tikrai buvo puikiai žinoma su kuo bendraujama ir kokios galimos panašaus bendradarbiavimo pasekmės.

Komiteto pirmininkas V. Bakas negali nežinoti ir to, jog LG ir 2017 metais (jau turint įtarimų apie „KLUB-U“ galimą grėsmę) įsigijo du naujus keleivinius traukinius EJ 575, kuriuose yra įdiegtos rusiškos saugos sistemos.

Ir čia, manau, kur kas didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui, nei sprendimai, kurie buvo padaryti prieš 12 metų visai kitoje geopolitinėje aplinkoje.

Beje, šioje situacijoje didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra ta, kad mūsų politikai, nesistengdami įsigilinti į reikalo esmę, nepakankamai bendradarbiaudami su profesionalais, skleidžia faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią informaciją, viešai svarsto šalies strateginių įmonių silpnąsias vietas. Ar tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams? Juk tokie dalykai turėtų būti tiriami profesionaliai, be nereikalingo triukšmo, neįvardijant įmonių pavadinimų, juolab, kai tam nėra rimto pagrindo. Noras šalies saugumo sąskaita siekti pigaus populizmo ne tik rodo politinį nebrandumą, bet ir tarnauja šaliai priešiškoms jėgoms. 

LR Seimo narys Algirdas Butkevičius


Mano Krastas