Nieko nepirksiu diena – kvietimas pamąstyti, ar tai, ką perkame, tikrai mums reikalinga


Miestas:
Nieko nepirksiu diena – kvietimas pamąstyti, ar tai, ką perkame, tikrai mums reikalinga
Lapkričio 24 d. buvome kviečiami į daiktų keitimosi mugę, lapkričio 25 d. – į rūbų balių. Vyko filmo „Namai“ peržiūra, diskutuota apie žmogaus veiklos padarinius gamtai ir pačiam žmogui. Taip Lietuvoje buvo paminėta nepirkimo diena. Apie "Nieko nepirksiu dieną" kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene, 2013 metais koordinavusią šią akciją. 

Gerbiamoji Virginija, lapkričio 24 d. skelbiama nepirkimo diena. Kiek žinau, prieš kurį laiką Jūs buvote šios akcijos koordinatorė. Ką šia diena norima pasakyti visuomenei?
Šiuo metu žmonija per metus išnaudoja daugiau Žemės išteklių, nei jų gali atsikurti. Tai reiškia, kad gyvename ateities kartų sąskaita. Nustatyta, kad šių metų išteklius Žemės gyventojai išnaudojome iki rugpjūčio 2 dienos. Vadinasi, iki metų pabaigos savo vaikų ir anūkų sąskaita gyvename beveik penkis mėnesius. Liūdniausia, kad gyvenimo ateities kartų sąskaita terminas vis ilgėja. „Nieko nepirksiu diena“ yra mažytis žingsnelis, skatinanti kiekvieną mūsų pamąstyti, ar pirkdami įvertiname kiekvieno pirkinio sukeliamas pasekmes gamtai ir sau.
 
Kodėl pasirinkta būtent ta diena?
Viena iš priežasčių – artėjančios Kalėdos. Deja, juo toliau, juo labiau jų tikrąją prasmę keičia besaikis pirkimas. To tiesiog neįmanoma nepastebėti. Dažnai net darosi gaila tų žmonių, kurie, išleisdami net ir nedideles savo pajamas paprasčiausiam pravalgymui ar nereikalingų niekučių pirkimui, taip bando sukurti sau šventinę nuotaiką. Blogiausia, kad taip nulemiamos ne vien piniginės, bet ir sveikatos bei aplinkosaugos problemos, pasireiškiančios ir besaikiu išteklių vartojimu, ir padidėjusiomis šiukšlių krūvomis, ir galiausiai, beprasmiškai nukirstais medeliais. Pastarieji, vos pradžiuginę mūsų širdis jaukiuose namuose po poros savaičių jau mėtomi patvoriais, skraido gatvėmis, ar blogiausia, neteisingai grūdami ir į taip jau perpildytus buitinių atliekų konteinerius.
Iš to, žinoma, daugiausiai laimi prekybininkai, gerokai padidindami savo apyvartą ir pelną. Paradoksalu, bet pastebima tendencija, jog tikrai dideliais kiekiais nuperkamos produkcijos kokybė kasmet vis labiau prastėja. Galbūt todėl, kad nebeužtenka išteklių, galinčių patenkinti staigiai išaugusią paklausą. Palaipsniui jau ir požiūris į tas pačias dovanas tampa tik simboliniu, pereigos atlikimu. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, žiūrint iš liūdnų ateities perspektyvų. Juk šiandien  pati geriausia dovana  būtų dėmesys, skirtas laikas, šypsena, švelnumas. To šiandien visuotinio skubėjimo, streso, įtampos ir susvetimėjimo laikais labiausiai trūksta ne tik šeimos nariams, bet ir draugams ar tiesiog gatvėje sutiktam praeiviui. Labai vertinga dovana yra dovanojančiojo rankomis sukurtas daiktas. Nupirkdami jų kūrinius, prisidedame prie kūrybiškumo skatinimo, parodome, kad kūrėją vertiname. O jei tai yra menininkas, naudojantis ekologiškas žaliavas, pavyzdžiui, tai, kas randama gamtoje, ar pagaminantis kažką iš antrinių žaliavų ir taip tausojantis aplinką, tai jau dviguba nauda. Taip pat gera dovana yra knyga, bilietas į koncertą ar spektaklį, kino teatrą. Tai šioje vartotojiškoje visuomenėje esame apleidę, nors įspūdžiai – labai svarbu ir vertinga. Sugalvoti galima tikrai daug. Tai jau priklauso nuo mūsų neribotos fantazijos, kurios kiekvienam netrūksta. Tuo tarpu prekybos centro lentynoje padėtas standartinis niekutis, tikrai nepadės mūsų kūrybiškumui augti.

Kada ir kaip atsirado nieko nepirksiu diena? Nuo kada ši diena minima Lietuvoje?
Ši akcija atsirado Kanadoje ir JAV, kaip atsvara „juodajam“ nuolaidų ir apsipirkinėjimų, penktadieniui. Susivienijimas Žali.LT prie šios akcijos jungiasi nuo 2011 metų ir dėmesį į besaikį vartojimą bando atkreipti įvairiomis priemonėmis. Viena jų – kviečia nepirkti Kalėdų ir nešvęsti jų jau nuo lapkričio mėnesio. Žinoma, kad trumpėjant dienoms, subjurus orams, plūstelint šalčiui, o dar ir užgriuvus įvairiems kasdienybės rūpesčiams, prekybos centrų ir gatvių papuošimas švieselėmis tikrai praskaidrina niūrias nuotaikas. Ir tai yra gerai, juk skleisti šviesą visomis priemonėmis ir yra šios šventės paskirtis.
Prekybos tinklai tradiciškai tomis dienomis pirkėjus gundė ypač didelėmis nuolaidomis.
Kaip minėjau, Nieko nepirkimo diena ir atsirado, kaip priešprieša „Juodajam penktadieniui“. Į vartotojiškumo sūkurį žmones įtraukia  vyraujanti labai didelė ir psichologiškai nušlifuota reklama, puikus marketingas, sukurti stiprūs stereotipai ir idėjos, kviečiančios žmogų mažiau galvoti, o tiesiog tikėti ir daryti tai, kas jam peršama, pasitelkiant spalvotą viliojimo meną. Pirkti ar ne – kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Tačiau prieš tai turbūt reikėtų peržiūrėjus daiktais lūžtančias spintas ir įvertinti, kaip dažnai jie yra naudojami, o kiek jų visiškai nenaudojamų. Tad atėję į parduotuvę, visada savęs paklauskime, ar mums to daikto tikrai reikia, ar jis bus pasmerktas dūlėti lentynose, sėkmingai kaupdamas dulkes? O gal greitai taps dar vienu ir taip perpildytų sąvartynų turinio elementu. Ypač svarbu apie tai susimąstyti perkant dovaną, kokį niekutį iš kalėdinių dovanėlių lentynų serijos.
Jei pirkdamas prekę, kuriai pritaikyta nemenka nuolaida, prisiminsime, kad perkame savo vaikų ir anūkų sąskaita, gal ta prekė ir nebus jau taip labai mums reikalinga. Pagalbon į šios problemos sprendimą atskuba žiedinės ekonomikos paketas. Ir jei pavyks įdiegti atnaujintų, pakartotinai naudojamų, sukurtų iš antrinių žaliavų naudojimo madą, vartojimas perkant trumpalaikius niekučius ar nereikalingus daiktus pakeis savo kryptį ir turinį.
 
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė

Nuotr.15 min.lt

Mano Krastas