NAUJIENOS

Neringos gimtadienio dovanos: malonios ir keliančios abejonių

Kategorija:

Miestas:
Šį lapkritį Neringa šventė 56-ąjį gimtadienį. Neringos įstaigos ir organizacijos jį minėjo netradicinėmis iniciatyvomis. Nepasiklysti renginių gausoje padėjo specialus žemėlapis  „Kitokia Neringa“. 
Naujas Neringos albumas
Šventiniai renginiai Neringoje vyko nuo lapkričio 8 iki 24 dienos. Šventės pradžią ženklino menininkės Evy Jokhovos įžiebta šviesos instaliacija ,,Švyturys“, dedikuota buvusiam švyturiui. Buvo pristatytos dvi knygos. Tai Justės Zinkevičiūtės debiutinė knyga „Puodelis kavos prie jūros: skaitiniai kasdieniam įkvėpimui“ ir buvusio mero ir vicemero ir dabar dirbančio Neringos savivaldybės taryboje Viganto Giedraičio nuotraukų albumas „Tarp vėjų ir vandenų“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Fotoalbume, paties autoriaus teigimu, yra beveik du šimtai nuotraukų. Atrinkti jas iš didžiulio, per daugelį metų sukaupto nuotraukų archyvo lengva nebuvo. Fotoalbume ne tik V. Giedraičio nuotraukos, bet ir tekstai. „Tai yra tai, kuo mes gyvename Neringoje. Kiekviena diena čia kitokia – kito tokio paties ryto, tokios pačios sekundės nepamatysi“, –  pasakoja V. Giedraitis, pabrėžęs, kad savo pomėgio fotografuoti kūryba nevadina, nes kuria pati gamta.
Fotoalbume „Tarp vėjų ir vandenų“ – Neringos ir Kuršių nerijos saulėtekiai, besikeičiantys smėlynų motyvai, viltingos vaivorykštės, žiemos kūryba bei įvairios, su metų laikais susijusios veiklos ir pramogos. Visa tai, ką užfiksuoja čia  ištisus metus gyvenančio žmogaus akys.
„Tik čia nuolatos gyvenantis žmogus gali išleisti tokį albumą. Ne du mėnesius, o ištisus pavasarius čia būnantis. Didžiulis džiaugsmas, kuomet fotoalbumą išleidžia vietinis žmogus – meras, mokytojas, ir kaip matome vartydami knygą – fotografas. Ačiū bendruomenei, kuri įpareigojo Neringos savivaldybę skirti lėšų šios knygos leidimui“, – sveikindamas V. Giedraitį kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Pačiai seniausiai fotoalbumo nuotraukai – beveik du dešimtmečiai. Joje užfiksuota Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio šeima Juodkrantėje po gyvenvietės krantinės atidarymo ceremonijos. Fotoalbumo viršelyje – egzistencinių nuotaikų, vilties ir susirūpinimo,  kupina nuotrauka, vaizduojanti Kuršių marių ledu einantį žveją.  Ši nuotrauka prieš kelis metus buvo padovanota Vyskupui Genadijui Linui Vodopjanovyui OFM, jo įšventinimo į vyskupus proga.
Nidos bendruomenės namuose vykusių knygos sutiktuvių metu buvo pristatyta ir nauja Viganto Giedraičio fotografijų paroda, kurios pagrindinis akcentas – Neringos žmonės.
Vigančio Giedraičio fotoalbumas „Tarp vėjų ir vandenų“ išleistas dvejomis kalbomis – lietuvių ir anglų. Knyga išleista Neringos savivaldybės lėšomis. Leidėjas – „Eglės leidykla“.
Juodkrantėje – paminklas Adalbertui Becenbergeriui
Lapkričio 17 dieną Juodkrantėje atidengta skulptūrinė kompozicija žymiam vokiečių mokslininkui – etnografui, archeologui, kultūros istorikui, akademinės baltistikos pradininkui, didžiulį dėmesį skyrusiam Rytų Prūsijos, Prūsų Lietuvos ir ypač Kuršių nerijos istorijos ir kalbos tyrimams Adalbertui Becenbergeriui.

Šio europinio mąsto asmenybės veikla susijusi su Juodkrante, kurioje profesorius praleido beveik 40 vasarų, turėjo čia savo vasarnamį, sudegusį per bombardavimus. Čia jis tyrinėjo baltų kalbas ir etnografiją; vykdė archeologinius Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto kasinėjimus.
Paminklas gimė vietos mecenato, Neringos forumo pirmininko, seniūnaičio Viktoro Valcerio iniciatyva ir lėšomis, talkinant skulptoriams Kęstučiui ir Vytautui Musteikiams, palaikant Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai.
Iškilmės prasidėjo ypač informatyvia Klaipėdos universiteto BRIAI doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita Liudviko Rėzos kultūros centre „Profesoriaus Adelberto Becenbergerio nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui".
Paminklo atidarymo ceremonija vyko prie viešbučio „Kuršių kiemas“, ties kuriuo iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo profesoriaus vila.
Atidengiant paminklą kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Arūnas Vaicekauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė, L. Rėzos kultūros centro kuratoriumo pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, paminklo kūrėjas skulptorius Kęstutis Musteikis, mecenatas Viktoras Valceris, Neringos meras Darius Jasaitis. Profesoriaus A. Becenbergerio užrašytas lietuvninkų dainas atliko Liudviko Rėzos kultūros centro etnografinis ansamblis „Aušrinė“. Iškilmėse dalyvavo ir Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys.
Tos pačios dienos vakare Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ buvo pristatyta Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio video projekcija „Neringos ir Kuršių Nerijos studija“.
„Neringos ir Kuršių Nerijos studija" – siurrealistinis video komplimentas Neringos miestui ir Kuršių nerijai. Juodkrantės, Pervalkos, Preilos, Nidos miesteliai ir visas Kuršių nerijos regionas – dinamiška skirtingo laiko ir įvykių talpykla – vieta, kurioje vyksta kultūriniai ir socialiniai pokyčiai, verda turizmas ir ramus nesezoninis gyvenimas. Subtilioje video interpretacijoje architektūriniai, skulptūriniai paminklai ir gamtos bei žmonių kūriniai susilieja į vieną abstraktų kūrinį, kuris pabrėžia Kuršių nerijos gyventojų vienybę su gamta, jų poreikį saugoti ir puoselėti šį analogų neturintį regioną.
Šis Neringos miesto savivaldybės stipendijos prizininkų ir Nidos meno kolonijos rezidentų kūrinys yra didesnio menininkų vykdomo projekto „Miesto studijos“ dalis. Projektas paremtas fotogrametrijos technika – tai būdas skenuoti statišką objektą, padarant nuotraukų rinkinį, ir, naudojant kompiuterinę technologiją, sukurti iš jų tekstūrinį trijų dimensijų virtualų objektą. Apdirbant objektus 3D programomis, įvedant „trikdžio“ elementą ir susiuvant 3D pastatų fasadus ar skulptūrinius paminklus vienas su kitu, susidaro keista, vaiduokliška ir siurrealistinė miesto perspektyva. Ji tik iš dalies priklauso nuo kūrėjų – skirtingus pastatų dydžius, kampus, trikdžius ir estetinį kodą išgeneruoja pati technologija.

Ir vaišės, ir sportas
 
Lapkričio 18 d. Nidos centre kiekvieną svetingai pasitiko „Kuršių kiemas“. Kiekvieną jame apsilankiusį neringiškiai vaišino tradiciniais vofeliais. Buvo galima pasmaguriauti žvėriena, žuviene, kopūstais su dešrelėmis ir net manų koše.
Neringos sporto mokykla kvietė išbandyti netradicinėse rungtyse – pažaisti mini golfą, mūvint bokso pirštines pažaisti krepšinį, išbandyti naujus balansinius aparatus, naudojamus suaugusių žmonių treniruotėse. „Kiekviename kurorte judėjimas – neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Pastebėjome, kad atvykusieji į kurortą, ypač tokią vasarą, kaip ši, kai orai nelabai lepino, vis labiau pamėgsta sporto veiklą, kurioje gali dalyvauti visa šeima. Jiems esame parengę įvairių pasiūlymų, – pasakoja Neringos sporto mokyklos direktorius  Norbertas Airošius. – Puikią trasą siūlome orientavimosi sporto entuziastams. Nidoje turime teniso, krepšinio, tikriausiai didžiausią Lietuvoje mini golfo aikštyną, dviračių takų. Pačioje sporto mokykloje turime treniruoklių salę, elingą, o netrukus kurorto svečius ir neringiškius galėsime pakviesti į jachtų dirbtuves, kuriose bus galima dalyvauti jachtų konstravimo užsiėmimuose.  Yra ir salė, kurioje siūlome užsiimti joga, aerobika.“
Viešosiose erdvėse įrengti treniruokliai – nebe naujiena daugelyje miestų ir gyvenviečių, bet neringiškiai padeda susivokti, kaip reikia nuosekliai sportuoti – sporto mokykla yra parengusi korteles, kurios padeda žmogui sportuoti savarankiškai.  Taip pat siūlo gimtadienius ir kitas šventes švęsti sportuojant. Tuo tikslu parengta įdomi, ne į normatyvus, bet į asmenybės ugdymą orientuota programa.
Šiemet sporto mokykla, pasikvietusi kineziterapeutus, senjorams surengė mokymus, kuriuose patarė, kaip judėjimu išvengti su amžiumi atsirandančių nemalonių pojūčių ir kaip judėjimu kuo ilgiau išsaugoti aktyvumą.  „Mes norime kiekvieną įkvėpti tapti fiziškai aktyviu“, – pažymi N. Airošius ir pasidžiaugia, kad savivaldybė daug dėmesio skiria sporto infrastruktūros kūrimui.  Pastarieji projektai – buriavimo infrastruktūra. „Nors gyvename tarp vandenų, bet mums labai reikalingas  baseinas“, – neringiškių lūkesčiais dalijasi sporto mokyklos direktorius.
Neringos 56-asis gimtadienis lemtingu taps neringiškiui Karoliui Košiui. Jis lapkričio 19 d. pradėjo pusmetį truksiančią kelionę motociklu į Pietų Afrikos Respubliką.  
Muziejuje – nauji eksponatai
„Pasitinkant miesto gimtadienį, naujais eksponatais pasipildė Neringos muziejus“, – užsimena Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.  „Praėjusiais metais sujungus tris Neringos savivaldybės muziejus, peržiūrėjome visus fondus ir buvome nelabai maloniai nuteikti, kad jie kur kas mažesni, negu mes tikėjomės. Nutarėme sukaupti kuo daugiau su Kuršių nerija susijusių unikalių vertybių. Visus metus susirašinėjome su fondais, privačiais asmenimis, užsienio, ypač Vokietijos, archyvais ir mums per šiuos metus pavyko sukaupti 75 eksponatus, – pastarųjų metų veiklą apžvelgia Neringos muziejaus direktorė Lina Motuzienė. – Ir viena didžiausių mūsų paieškos sėkmių – surastas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Nidos dailininkų kolonijos menininko Ernsto Mollenhauerio paveikslas, tapytas Nidoje 1924-aisiais. Visi Nidoje šio dailininko tapyti darbai po Antrojo pasaulinio karo išnyko.  Iki šiol buvo aptikti tik šeši paveikslai.  Mūsiškis yra septintasis. Įdomiausia, kad šis darbas buvo Lietuvoje. Jį buvo nupirkęs Lietuvos
kolekcionierius.  Esame dėkingi savivaldybei, kad ji skyrė lėšų šiam paveikslui nusipirkti. Nelengvai sekėsi įtikinti kai kuriuos tarybos narius, nes buvo tokių, kurie mąstė, ar geriau pirkti šiuos eksponatus, ar pakloti šaligatvio dalį. Laimei, pavyko įtikinti, ir dabar džiaugiamės turėdami unikalius eksponatus, nes kartu buvo nupirktos ir trys labai retos knygos.“
Viena Neringos muziejaus įsigytų knygų yra Kristijono Donelaičio „Metų“ pirmasis leidimas. Knyga priklausė žymiam kultūros veikėjui Georgui Heinrichui Ferdinandui Nesselmannui. Jis išsaugojo K. Donelaičio „Metų“ rankraštį ir perdavė Liudvikui Rėzai, kuris užsiėmė K. Donelaičio raštų leidimu.  „Tai dvigubai svarbus eksponatas mūsų muziejui“, – pažymi L. Motuzienė.

Kita knyga – Liudviko Rėzos „Lietuviškų dainų“ pirmasis leidimas. Ta knyga buvo patekusi  pas Adalbertą Bezzenbergerį, kuriam minint miesto gimtadienį po ilgų, daugiau kaip 20 metų trukusių svarstymų ir buvo atidengta skulptūrinė kompozicija.
Muziejuje saugomi ir Kionigsbergo universiteto ženkliukai ir studentiška kepuraitė. Muziejaus direktorė jau dairosi Neringoje patalpų muziejui, nes turimose patalpose vis sunkiau išsitekti.
Vyriausybės dovana gimtadieniui: nugriauti
Per šventinį koncertą ,,Gintarai“, kuriame, kaip pabrėžė mero pavaduotojas Dovydas Mikelis, pasirodė tik dalis Neringos meno mėgėjų kolektyvų, meras D. Jasaitis įteikė padėkas ir medalius daugiausia prisidėjusiems šiais metais puoselėjant miestą ir jo tradicijas. Dovana neringiškiams – mero žinia, kad nuo gruodžio mėnesio keltas kas valandą kursuos ir naktimis.
Neringiškiams sunkiai suvokiama Vyriausybės dovana, pasiekusi miestui švenčiant gimtadienį, buvo sprendimas nugriauti beveik dešimt pastatų, pastatytų prieš penkiolika ir daugiau metų. Kaip rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai, Vyriausybė nusprendė, kad valstybės institucijų derinimo veiksmai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų turi būti stabdomi.
„Toks sąstingis šioje istorijoje jau tęsiasi per ilgai. Iš atsakingų institucijų nepavyksta sulaukti suderintų veiksmų, kurie būtų palankūs visoms pusėms – tiek gyventojams, tiek verslininkams. Tuo pačiu nevykdomi ir teismo sprendimai. Ši situacija turi pagaliau išsispręsti“, – posėdyje teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pasak premjero, bylose dėl žalos atlyginimo dėl nugriautų statinių turėtų atstovauti Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurių reguliavimo srities įstaigos nesusitarė dėl Kurčių nerijos tvarkymo plano korektūros. Valstybei patyrus žalą, turės būti kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingų asmenų ir institucijų.
Prieš dvejus metus tuometinis ministrų kabinetas pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano tikslinimui. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatyta nugriauti penkis objektus. Vienus iš jų sudaro keli statiniai. Aplinkos ministerija turėjo parengti minėtą planą ir pateikti tvirtinti Vyriausybei.
Iki šiol ministerijai pavaldžiai Valstybės saugumo teritorijų tarnybai tokio plano nepavyksta suderinti su teritorijų planavimo sąlygas išdavusia institucija – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriumi. Dėl to planą negali tvirtinti ir Vyriausybė.
Dabartinis ministrų kabinetas buvo nurodęs Kultūros ir Aplinkos ministerijoms dar iki spalio vidurio baigti derinti minėto plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo nežymiai adaptuoti neteisėtus  statinius, kad jie nebūtų griaunami. Tačiau tam prieštarauja Kultūros paveldo departamentas.
Pakoregavus KNNP tvarkymo planą, atsirastų galimybė sudaryti taikos sutartis ir užbaigti bylinėjimosi procesus dėl druskų sandėlio griovimo, nebūdingų jungčių tarp pastatų išardymo, priestatų griovimo, pastatų architektūros, būdingos Kuršių nerijai, pertvarkymo ir kt.
„Pažymėtina, kad KNNP tvarkymo plano tikslinimas glaudžiai susijęs su teisminiais ginčais. Dėl neteisėtai išduotų leidimų, kurių pagrindu vykdytos statybos, teismas nusprendė šiuos statinius nugriauti arba perstatyti. Tai padarius gyventojai įgytų teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės, valstybės biudžeto lėšų.
Šis Vyriausybės nutarimas įsigalios 2018 metų vasario mėnesį“, –rašoma pranešime.
 
Palikti negalima griauti
 
Dalyje pastatų gyvena šeimos. Nugriovus pastatą jie patenka į nepavydėtiną padėtį. „Dažnas būstas pirktas pasiimant kreditą iš banko. Šeima mokėjo palūkanas, pagal sutartį grąžino paimtą kreditą. Turėdama būstą ji negali stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Ir vėliau, jei jos pajamos viršys nustatytą ribą socialiniam būstui skirti, ji bus priversta būstą nuomoti. Tik nugriovus ir sutvarkius teritoriją taip, kaip reikalauja teismo sprendimas, šeima galės kreiptis dėl žalos atlyginimo, – padėtį komentuoja savivaldybės meras. – Liūdniausia, kad viskas daroma ne vadovaujantis įstatymu, o politiniais sprendimais. Sprendimas, griauti pastatą ar ne, priklauso nuo konkrečių asmenų.“
Pastaruoju metu dėl pastatų griovimo kertasi Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomonės. Kultūros paveldo departamento teigimu, pastatų nereikia nei griauti, nei perstatinėti. Kaip teigia meras, departamento darbuotojai vadovaujasi istoriniais faktais ir teisės aktais.  Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai atstovaujantis asmuo, pristatant Vyriausybei  Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo klausimą, pasiteiravus, kuo vadovaujasi, atsakė, kad vidine nuojauta. „Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Tai reiškia, kad mokės visi mokesčių mokėtojai. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau nei manėme. Mane teisininkai jau įtikino – klausimą galima išspręsti per kelias valandas“, – teigia D. Jasaitis.
Meras neslėpė žinąs, kad institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau net du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.
„Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų?“ – klausia Neringos meras.
Jį stebina aplinkos ministro pareiškimas, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.

Pasak mero, šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybė neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas. Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl meras tikisi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro.
„Jei mes turėtume galimybę tokiais tempais vystyti ir gerinti kurorto infrastruktūrą, kokiais imamės griauti, Neringa tikriausiai jau būtų prie Šveicarijos priartėjusi“, – Neringoje susiklosčiusią padėtį, kurios nepajėgiama išspręsti daugiau kaip 20 metų, ironizuoja ilgametis savivaldybės tarybos narys verslininkas Arūnas Burkšas.
„Pastaruoju metu pasigirsta Neringai kiek geresnių, vilčių teikiančių žinių, kad bus susivokta ir atsisakyta griovimų. Juk, kaip pabrėžė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, visame šiame teisiniame chaose yra pamirštamas Lietuvos pilietis, kuris teisėtai įsigijo būstą ir nori saugiai gyventi Lietuvoje“, – pažymi Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.
 
Sandra Vaišvilaitė, Genovaitė Paulikaitė 



 

ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama