Nepastebėjau...

Kategorija:

Miestas:
Nepastebėjau...
Prie vartų šermukšnis jau raudonai pasidabino. O aš dar laukiau jo žiedų. Kažkaip nepastebėjau, kai jis žydėjo. Gal pavasario sužydėjime per kuklūs jo žiedai? Kaip ir gyvenime. Dažnai susižavime tuo, kas ryškiausia ir geriausiai pastebima, net nepagalvodami, koks vaisius sunoks žiedlapiams nubyrėjus.
Mes atsiduodame mintims, nesusimąstydami, ką jomis sau kuriame. Lyg eiklius žirgus paleidžiame svajones, net negalvodami, kur jos mus neša. Mes patikime žmonėmis, dažnai už kaukės neatpažindami jo tikrosios esybės, nes nepažįstame savęs ir net nežinome, kas mes esame ir kodėl čia esame.
Rausta šermukšnis, lyg užmiršęs pavasarį pražydėti...

Genovaitė Paulikaitė

Mano Krastas