NAUJIENOS

Nelankiusieji priešmokyklinio ugdymo – ant žemesnės pakopos

Kategorija:

Jei Seimas pritars, nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos įvedamas privalomasis priešmokyklinis ugdymas. Vyriausybė šiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui jau pritarė. Apie šias siūlomas švietimo įstatymo pataisas, kalbamės su švietimo ir mokslo viceministre, atsakinga už bendrąjį ugdymą, Genoveita Krasauskiene.
Gerbiama viceministre, kuo vadovaujantis atsirado ministerijos sprendimas įvesti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą?
– Pastaraisiais metais Europoje ir pasaulyje ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui skiriamas vis didesnis dėmesys. Naujausi moksliniai tyrimai įrodo teigiamą ankstyvojo ugdymo įtaką vaiko kalbos lavėjimui, jo elgesiui, savijautai, santykiams su bendraamžiais. Tai yra labai svarbūs dalykai, kurie turi įtakos sėkmingam vaiko mokymuisi mokykloje. Iš kitos pusės, ugdymas iki pradėjus lankyti mokyklą suteikia galimybes anksti nustatyti galimus vaiko mokymosi sunkumus (ryškų vaiko nepasitikėjimą savimi, jo neigiamą savęs vertinimą, kalbos neišsivystymą ir kt.) ir šias problemas pradėti spręsti kiek galima anksčiau. Įrodyta, kad jeigu iki pradedant mokyklą tokios problemos nėra šalinamos, jos vėliau turi tendenciją dar labiau ryškėti.
Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir PIRLS) duomenys taip pat rodo, kad vaikų, kurie bent vienerius metus dalyvavo priešmokyklinio ugdymo programose, akademiniai pasiekimai yra net 36 balais geresni nei tų, kurie šiose programose nedalyvavo. Pavyzdžiui, daugelio PIRLS 2011 tyrime dalyvavusių Europos šalių duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko iki mokyklos lankymo pradžios vaikas praleidžia ugdymo įstaigoje, tuo geresni jo skaitymo gebėjimai.
Priešmokyklinis ugdymas ypač naudingas vaikams, augantiems socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu pernai šalies savivaldybės pateikė informaciją, kiek penkiamečių nelanko darželių ir kokiomis sąlygomis jie auga. Pasirodo, 2014 metų pradžioje darželio nelankė 5892 vaikai. Tai daugiau negu 19 procentų visų šalyje registruotų penkiamečių. Iš jų 1288 vaikai augo nepasiturinčiose šeimose, 535 – socialinės rizikos šeimose, 233 vaikams nustatytas neįgalumas, o 114 vaikų – specialieji poreikiai. Visi šie vaikai sudaro 37 procentus visų nedalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose.
Dauguma Europos šalių šiuo metu peržiūri vaikų iki mokyklos lankymo pradžios ugdymo politiką ir jų  priimami sprendimai yra skirtingi. Vienos šalys iki mokyklos lankymo pradžios įteisina privalomą vienerių (kaip ketinama Lietuvoje) arba dviejų metų priešmokyklinį ugdymą (kaip jau yra įteisinta Latvijoje). Kiti sprendimai – ankstinama privalomo mokymo pradžia (Lenkija, Kroatija, Vengrija, Šveicarija ir kt.). Į pirmą klasę vaikai ateina sulaukę  5 ar 6 metų. Iš 29 ES šalių Lietuva yra tarp keturių vėliausiai privalomą ugdymą pradedančių šalių – mokyklą vaikai pradeda lankyti sulaukę 7 metų. Šešiolikoje ES šalių privalomas ugdymas pradedamas nuo 6 metų, devyniose – nuo 5 metų, keturiose – nuo 4 metų.
  
Tačiau ankstyvas ugdymas turi atitikti ir vaiko poreikius. Juk jo pasodinto už stalo ilgai neišlaikysi, o prievarta gali sukelti ne pačias geriausias emocijas, išliekančias visam gyvenimui: į mokyklą kaip į lažą.  Reikalingos kitokios formos, labiau atitinkančios vaikų amžiaus poreikius?
– Tie, kurie yra mažiau susipažinę su  šiuolaikine ankstyvojo vaikų ugdymo pedagogika, priešmokyklinį ugdymą dar  kartais tapatina su mokykla ir akademiniu mokymu.  Bet šiandien net pradinukai nedaug sėdi suoluose – jie mokosi tyrinėdami, vykdydami projektus, tardamiesi, vieni ar su draugais atlikdami įvairias užduotis. Be abejo, šešiamečiai jau susipažįsta su raidėmis, skaičiais, tačiau labai svarbus priešmokyklinio ugdymo pedagogo tikslas yra veiklą šešiamečiams organizuoti taip, kad ji jiems būtų įdomi, smagi, stiprintų jų smalsumą, skatintų domėtis, pažinti, sužinoti daugiau, motyvuotų. Tai reglamentuota ir atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, kuri priešmokyklinio ugdymo grupėse bus pradėta diegti nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tikslas yra padėti vaikui pasirengti tapti mokiniu. Ir labai svarbu – sėkmingu mokiniu. Atnaujintoje priešmokyklinio ugdymo programoje didelis dėmesys skiriamas  ne tik vaiko socialinei, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninei kompetencijoms, bet ir bendriesiems vaiko gebėjimams, kurie jam talkins sėkmingai mokytis mokykloje – išmokti girdėti ką kalba kiti, sugebėti nors trumpam išlaikyti dėmesį, laikytis susitarimų, taisyklių ir kt. Jeigu pradžia bus sėkminga, didelė tikimybė, kad vaikas ir toliau  norės mokytis, o susidūręs su pirmais sunkumais mokyklos nemes.
Viceministre, sutikite, kad dalis vaikų priešmokyklinio ugdymo nelanko ne vien todėl, kad tėvai nesupranta ugdymo svarbos, bet todėl, kad nėra sąlygų. Esate tikra, kad iki kitų metų rugsėjo tos sąlygos atsiras?
– Labai didelį darbą šiuo metu atlieka savivaldybės. Naujos priešmokyklinio ugdymo grupės steigiamos ne tik vaikų darželiuose, bet ir bendrojo ugdymo mokyklose, daugiafunkciniuose centruose. Džiugu, kad vis daugiau savivaldybių praneša, jog iki kitų metų rugsėjo mėnesio vietų darželiuose problema bus išspręsta.
Savivaldybės sprendžia ir vaikučių pavėžėjimo problemą, nes dalį vaikučių iki ugdymo įstaigos reikės vežioti. 2016 m.  pavėžėti reikės apie 2000 priešmokyklinukų.
Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama naujo etapo  ES SF finansuojamus projektus, prisidėjo, o ir ateityje ketina prisidėti prie sėkmingo pasirengimo visiems šešiamečiams nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Numatyta skirti lėšų bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų darželių edukacinių erdvių atnaujinimui, skatinti iniciatyvas, kad  priešmokyklinis ugdymas būtų organizuojamas taip, kad labiausiai tenkintų vaikų ir šeimų poreikius ir kt.
  
Galbūt dalis tėvų mato, kad jau penkiametis ar net jaunesnis vaikutis gali lankyti priešmokyklinį ugdymą. Ką tokiu atveju daryti tėvams? Kitas dalykas, kaip apsaugoti vaiką, kad tėvų noras nepakenktų jo tolesniam mokymuisi, nes priešmokyklinis ugdymas jam pagal amžių gali būti per sudėtingas?
– Labai geras klausimas. Iš tiesų labai svarbu, kad mokymosi mokykloje pradžia vaikui nebūtų nei per sunki, nei per lengva. Jeigu nuo pat pirmų dienų vaikui kasdien reikės įveikinėti sunkumus, gali mažėti jo motyvacija, jis nenorės nieko daryti. Jeigu per lengva – vaikui bus neįdomu ir jis pradės nuobodžiauti.
Skirtingų vaikų raida yra gana skirtinga, todėl tais atvejais, kai vaikas yra greitesnės brandos, jis  priešmokyklinę grupę gali pradėti lankyti  ir anksčiau, tačiau tam būtina, kad vaiko brandumą įvertintų pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos specialistai. Tais atvejais, kai vaikui dar kurį laiką reikalingas sveikatą tausojantis režimas, yra numatyti atvejai, kai pagal trišalę sutartį tarp vaikų darželio, steigėjo ir mokyklos,  jis dar gali likti vaikų darželyje.
Tačiau norėčiau grįžti prie mūsų pokalbio pradžioje išsakytos nuomonės, kad ankstyvasis ugdymas yra ir svarbi prevencinė priemonė, galimybės dar iki pradedant mokyklą įžvelgti galimas vaiko problemas, sunkumus ir tikslingai teikti jam pagalbą. Todėl Lietuvoje, kaip ir  daugelyje kitų Europos šalių, yra ankstinamas privalomas institucinis ugdymas – įteisinamas vienerių metų privalomas priešmokyklinis ugdymas.
 
Kalbėjosi Barbora Gaudutė
 

  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė
Mano kraštas

Partneriai