Neapibrėžtumas atliekų tvarkyme – žala verslui ir prielaidos neskaidrumui


Miestas:
Neapibrėžtumas atliekų tvarkyme – žala verslui ir prielaidos neskaidrumui
„Jau kuris laikas į mane kreipiasi įvairių atliekų tvarkytojai dėl šiuo metu atliekų sektoriuje esančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir dėl atsirandančių sunkumų deklaruojant atliekų tvarkymą šių metų pradžios pradėjus diegti vieningą gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą – GPAIS, nes įstatyme nėra aiškaus apmokestinamųjų gaminių rūšių išskyrimo“, – priežastį, paskatinusią parengti ir liepos 30 d. įregistruoti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, nurodo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
Kodėl reikalingas skirstymas?
 
Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau  - MUATĮ) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ) bei kiti įstatymai, reguliuojantys atliekų tvarkymo sektorių, neišskiria apmokestinamųjų gaminių rūšių. Jos nėra aiškiai išskirtos ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
„Apmokestinamųjų gaminių, pavyzdžiui, padangų, tepalų filtrų, atliekų tvarkymas tiek savo technologijomis, tiek surinkimo procesais vienas su kitu neturi nieko bendro, tačiau GPAIS jos traktuojamos kaip tos pačios rūšies atliekos. Dėl to kyla sunkumų deklaruojant skirtingas atliekas tvarkančias organizacija ar įmones. Juk labai dažnai konkrečių atliekų tvarkymu užsiima nedidelės įmonės. Galimybės deklaruoti gamintojui-importuotojui atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių visų organizacijų ir įmonių nebuvimas, leidžia daryti prielaidą, kad taip siekiama iš rinkos eliminuoti mažesnes gamintojų ir importuotojų organizacijas, nors jos Lietuvoje efektyviai veikia dešimtį ar daugiau metų. Eliminavus iš rinkos gamintojų ir importuotojų organizacijas, tvarkančias atitinkamą specifinį apmokestinamųjų gaminių srautą, tokių organizacijų dalyviai ir nariai būtų priversti pereiti į didesnes organizacijas, kurios savo ruoštu, eliminavusios smulkesnius konkurentus, galėtų diktuoti visų apmokestinamųjų gaminių tvarkymo kaštus. Dėl to pabrangtų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo paslaugos, o jų padidėjusi padidėjusi kaina, galu gale nugultų ant vartotojų pečių“, – atliekų tvarkymo sistemoje atsiradusius neaiškumus apibūdina Seimo narė V. Vingrienė.
 
Kas siūloma?
 
Seimo narės teigimu, MUATĮ pakeitimais siūloma aiškiai nustatyti, kad apmokestinamieji gaminiai, tokie, kaip padangos, amortizatoriai, automobilių oro ir tepalo filtrai yra skirtingi apmokestinamieji gaminiai, o ATĮ įstatymo nuostatų pakeitimai – jog skirtingų apmokestinamųjų gaminių, t.y. padangų, amortizatorių, automobilių tepalo ir oro filtrų atliekų tvarkymas gali būti organizuojamas skirtingų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Tokiu būdu bus sukurtas teisinis aiškumas, užkirsiantis kelią skirtingoms įstatymų nuostatų interpretacijoms. Užtikrinti esamų gamintojų-importuotojų ir jų organizacijų, organizuojančių atitinkamų skirtingų apmokestinamųjų gaminių srautų tvarkymą teisėti lūkesčiai, išsaugota konkurencinga šio sektoriaus rinka, leidžianti steigtis naujoms gamintojų-importuotojų organizacijoms, organizuojančios skirtingų apmokestinamųjų gaminių rūšių atliekų tvarkymą.
 
Seimo narės Virginijos Vingrienės dar pavasario sesijai pateiktoje įstatymo pataisoje siūloma nustatyti ir mokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai už toną:
 
Padangos, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm – 200 eurų
Padangos, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm naudotos – 400 eurų
Nešiojamos baterijos (galvaniniai elementai) – 2 896 eurai
Nešiojami akumuliatoriai- 1448 eurai
Automobiliams skirtos baterijos ir akumuliatoriai – 144 Eurai
Pramoninės baterijos ir akumuliatoriai- 144 eurai
Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai- 463 eurai
Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai – 463 Eurai
Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai – 347 eurai
 
Genovaitė Paulikaitė
 

Mano Krastas