Nauja knyga – moters „Sielos lietus“

Kategorija:

Miestas:
Nauja knyga – moters „Sielos lietus“
 
Sausio 11 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje gražiai pasitikta Lolitos Reifonaitės poezijos knyga „Sielos lietus“. Rajono literatų klubo narę ir jos kūrybą pristatė klubo kuratorė bibliotekininkė Laima Banienė. Renginį vedė autorės dukra Audronė, kuri mamą pristatė kaip labai jautrią, stiprią, meną ir ypač teatrą dievinančią moterį ir sakė, kad ja labai didžiuojasi. „Sielos lietus“ - tai jau antroji Lolitos Reifonaitės knyga. Pirmoji „Veidai be kaukių“ pasirodė 2013 metais. Lolitos eilių galima rasti net 5-uose almanachuose, spaudos puslapiuose.
Lolita kilusi iš Raseinių. Prie Dubysos užgimė jos poezijos mūza, lydinti visą gyvenimą. Jo kelias vedė per daugybę išbandymų, leido išjausti ir patirti visus jausmus, pabūti tamsiausiuose sielos užkaboriuose, prarasti ir vėl atrasti, drąsiai  eiti pirmyn, nešant degančią ir meilės nuolat besiilginčią širdį... Eilės buvo ir liko šios moters gyvenimo dienoraštis, kuriame viskas gyva ir tikra.  
Autorė pati skaitė savo eiles, turbūt niekas kitas geriau to ir nepadarytų, nes kiekvienas eilėraštis suskambo lyg mažas spektaklis. Ir pagrindiniai veikėjai čia buvo meilė, svajonė, skausmas, nerimas, ilgesys... Lolita sakė nemėgstanti rudens, nors dauguma eilių gimsta kaip tik rudenį. „Aš išeinu tamson pasisemti šviesos...“, „Svajonės žodžio ne nežino...“, „Sielvarto raktu vėl stengiuosi atrakinti save...“, „Visada su savimi nešuosi meilę...“ – tai kelios eilutės iš skaitytų eilių, liūdnai nuoširdžių ir skaudžiai atvirų. Ypač gražus eilėraštis gimė iš meilės mylimai močiutei Genovaitei, kuri yra Lolitos, kaip ji sakė, artimas ir tolimas angelas, globojantis, saugantis, kasdien kalbantis. Močiutės gyvenimas buvo gražus ir prasmingas, o ji pati atmintyje išliko kaip labai savimi pasitikinti, stipri ir išmintinga moteris. Tas paveikslas visada buvęs tarsi šviesulys ir pavyzdys, stiprinantis ir suteikiantis tikėjimo rytdiena.
Poezijos skaitymus papuošė ir prasmingai papildė Gabrieliaus Talijūno dainos. Autorę sveikino jos artimieji,  bičiuliai ir kūrybos gerbėjai. Vieni garsiai, kiti tik autorei girdint išsakė palinkėjimus, susižavėjimą ir padėkas. Už šiltą ir nuoširdų vakarą dėkojo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Autorei linkėta kurti, svajoti ir surengti dar daug poezijos vakarų. „Tu esi tarsi erškėčių paukštis, gražiausiai giedantis tada, kai skaudžiai duria spyglys. Nenustok giedoti, būk tas nuostabus erškėčių paukštis...“,– sakė Lolitos bičiulė gydytoja Beatričė Karkliauskienė.
 
Lina Kovalevskienė
Mano Krastas