Moters išlaisvinimas ir vystomasis bendradarbiavimas

Moters išlaisvinimas ir vystomasis bendradarbiavimas

Kategorija:
Moters išlaisvinimas  ir vystomasis bendradarbiavimas

 

Kiekvienas individas yra tam tikros lyties. Suvoktas lytiškumas rodo asmenybės kokybę ir asmenybės santykį su socialine aplinka. Asmenybės lytiškumo suvokimas gali nesutapti su visuomenėje vyraujančia lytiškumo samprata. Štai, Katalikų tikėjime lytiškumas kaip seksualinis malonumas aiškinamas kaip nuodėmė ir kaltė. Lytiškumą katalikai  pateisina santuokoje kaip žmonių giminės pratęsimą.

  Iki  XX amžiaus vidurio lytiškumas buvo suvokiamas kaip asmens privataus gyvenimo reiškinys. Paneigus lyčių nelygybę, demaskavus visų formų moters diskriminaciją, pripažinus moters teises, lytines ir reprodukcines teises kaip žmogaus teises, lytiškumas tapo visuomenine, visuotine problema. 2000 metais Jungtinių Tautų organizacijai paskelbus aštuonis Trečiojo tūkstantmečio tikslus, kuriais pasaulio bendruomenės kviečiamos vienytis įgyvendinant svarbias visuomenines problemas, penktuoju tikslu pabrėžiama, kad, kuriant saugios motinystės programas, reprodukcinė sveikata ir reprodukcinės sveikatos paslaugos turi tapti visuotiniu siekiniu. Penktuoju tikslu užsibrėžiama padėti besivystančioms šalims mažinti moterų mirtingumą 75 procentais, o kūdikių mirtingumą – 42 procentais. Tai reiškia, kad per metus būtų išgelbėta nuo mirties 200 tūkstančių moterų ir 550 tūkstančių kūdikių gyvybių.

Lietuvoje lytiškumo problemos svarba – lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės - vystomojo bendradarbiavimo kontekste dar nėra giliai suvoktos. Galima tarti, kad lytiškumo problema neintegruojama į užsienio politiką todėl, kad Katalikų bažnyčia turi didelę įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje. Kaip žinia, Katalikų bažnyčios požiūris į moteriškąją lytį, į lyčių lygiateisiškumą, į šeimos planavimą yra stereotipiškas, dogmatiškas, todėl, matyt, Centrinės ir Pietų Afrikos valstybėse  mirštančios moterys ir mergaitės bei jų kūdikiai Lietuvos Bažnyčios hierarchų ir Užsienio reikalų ministerijos vadovų ypatingai nejaudina.

Tačiau beprasmė moterų ir kūdikių žūtis Afrikos Subsacharos valstybėse jaudina Europos sąjungos nevyriausybines organizacijas, tarp jų ir Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociaciją. Lietuvoje, konservatorių daugumai esant valdžioje, ypač sureikšminta šeimos politika. Logiškai mąstant, ši politika turėtų būti įterpta ir į užsienio politiką, nes moterų mirtingumas Subsacharos Afrikoje šokiruoja: aptariant pasaulinį moterų mirtingumą, Subsacharos Afrikoje dėl nėštumo, gimdymo ir aborto komplikacijų miršta 50 procentų moterų.  55 procentai nėščiųjų, užsikrėtusių ŽIV ar AIDS, negauna jokių lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų. 80 procentų moterų ir mergaičių, patiriančių  nėštumo ar gimdymo komplikacijas, nesulaukia jokios sveikatos priežiūros pagalbos. Subsacharos Afrikoje kasmet gimdo 16 milijonų 15 – 19 metų   mergaičių.

Šiuolaikinis pasaulis skrupulingai  skaičiuoja kiek žmonių žūsta  įvairių karinių konfliktų, agresijų, diktatorinių rėžimų nuvertimo metu, tačiau  moterų, mergaičių ir kūdikių mirčių dėl reprodukcinių sveikatos paslaugų stokos šiuose sąrašuose nėra. O juose šios aukos turėtų būti, nes moterų, mergaičių ir jų kūdikių mirtys reiškia kelių žmonių kartų praradimą. Kai masiškai išmirs gimdyvės ir jų vaikai, su kuo bendraus Lietuvos diplomatai? Humanitarine pagalba padės  nykstančiai vyriškai giminei, kuri ir taip  naikina save karine agresija, genčių karais, religiniais konfliktais, žūsta tarptautinių karinių misijų metu?

Kiekviena Europos sąjungos valstybė kaip šalis donorė, tarp jų Lietuva, turi teisę rinktis kokiai  besivystančiai šaliai ir  kokia forma padėti.  Ta parama turi būti efektyvi. Joje turi dalyvauti ne vien nacionalinių valstybių ministerijų, bet ir parlamentų atstovai, pilietinė visuomenė. Europos Sąjunga yra didžiausia donorė reprodukcinės sveikatos srityje. Kodėl lytinė ir reprodukcinė sveikata taip sureikšminama ES vystomajame bendradarbiavime? Todėl, kad kasmet dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų miršta nuo 350 tūkstančių iki 500 tūkstančių moterų. Todėl, kad kasmet pasaulyje dėl rizikingo ir nesaugaus nėštumo nutraukimo miršta 70 tūkstančių moterų, o 215 milijonų moterų, siekiančių išvengti nėštumo, neturi jokių kontraceptinių priemonių.

Taigi, kiekviena nacionalinė valstybė pati renkasi vystomojo bendradarbiavimo prioritetus. Pati nutaria, ar  didinti išlaidas šalies gynybai, nacionalinės armijos reformoms, NATO įsipareigojimams, tarptautinei karinei pagalbai, ar skirti nacionalinės valstybės išmokas besivystančių šalių moterų, mergaičių ir kūdikių  gyvybėms gelbėti, jų gyvenimo kokybei gerinti, moterų skurdui, neraštingumui likviduoti, sveikatos saugos paslaugoms kurti. Lietuva, esant dabartinei vyriausybei,  pasirinko pirmąjį prioritetą.

Lietuva kaip demokratinė šalis neturėtų abejingai stebėti Afrikos moterų lytinį išnaudojimą ir alinimą,  vyriškosios ir moteriškosios lyties seksualinį neišprusimą,  Subsacharos Afrikos moterų  ir mergaičių lytinį beteisiškumą, fizinį ir psichologinį moterų žalojimą, kai moterys verčiamos paklusti žiaurioms gentinėms tradicijoms – lytinių organų apipjaustymui. Žiaurios gentinės tradicijos paverčia moteris  nevisavertėmis, suluošintomis būtybėmis. Moterų genitalijos apipjaustomos, užsiuvamos nuo 4 iki 12, net iki 30 metų amžiaus. Šią vyrų sugalvotą moters luošinimo ir paklusnumo skiepijimo operaciją patiria nuo 100 iki 140 milijonų mergaičių ir merginų. Moterys kenčia vyrų lytinį smurtą, neturėdamos saugos priemonių dažnai gimdo, miršta dėl gimdymo komplikacijų ar gimdymų išsekintos, nes paauglių neišsivystę kūnai nepasirengę  motinystei, nes dėl bado, skurdo  ir nepritekliaus moterys kenčia nuo mažakraujystės.  Moterys ir jų kūdikiai miršta, nes joms nėra suteikiamos elementarios reprodukcinės sveikatos saugos paslaugos.

Tūkstantmečio plėtros tikslai turi būti įgyvendinti iki 2015 metų. Remiantis Jungtinių tautų gyventojų fondo duomenimis, Tūkstantmečio tikslų realizavimo pažanga lėtėja, nes 50 procentų  sumažintas tikslų įgyvendinimo finansavimas.  Investavimas į lytinę ir reprodukcinę sveikatą yra investavimas  į Afrikos ir kitų besivystančių šalių ateitį. Investavimas į gyvybę yra kilnesnis nei investavimas į ginklus ir karo veiksmus, nes tai yra investicija į mirtį. Moterų ir kūdikių gyvenimų sauga  turėtų būti politinis vystomojo bendradarbiavimo prioritetas. Tačiau vargu, ar tai supras ir priims vyriškoji giminė, kuri vis dar yra  tradicinės  visuomenės viršūnėje ir vis dar vadovaujasi per amžius susiklosčiusiais vyriškosios giminės prioritetais – ekspansija į užsienio teritorijas, tų teritorijų žemės gelmių valdymas, užsienio valstybių  politinės įtakos diegimas  vietiniai valdžiai, kitaminčių šalinimas demokratijos misijos vardu.

 Šešių Europos sąjungos valstybių - Danijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lietuvos,  Latvijos, Estijos  nevyriausybinės organizacijos susivienijo projekte „Sign of Life“ (Gyvenimo ženklas), kuriuo siekiama informuoti visuomenes apie tai, kad Afrika netenka savo ateities, kad nacionalinės  ir Europos Sąjungos valstybių  vyriausybės turėtų atkreipti dėmesį į tragišką Afrikos mergaičių ir moterų likimą. Lietuvos Šeimos planavimo asociacija, akcentuodama reprodukcinės sveikatos aspektą vystomajame bendradarbiavime, kalba ir apie Lietuvos mergaičių ir moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises. Apie Lietuvos paauglių  nėštumą, Lietuvos gyventojų neišprusimą suvokiant žmogaus prigimties ir  kūno ypatumus, lytiškumo raidą žmogaus gyvenime, lytiškumo raišką šeimos planavime. Apie Lietuvos valdžių vengimą mokyklose įvesti šiuolaikiniu mokslu grįstą lytinį švietimą kaip asmenybės formavimosi ir pasirengimo šeimai elementą.

Ne tik Lietuvoje ir  Europos Sąjungos valstybėse, bet ir besivystančiose Afrikos šalyse mergaitės ir moterys  turi teisę į savo kūną, į savo gyvenimą, į savo planuojamą ateitį,  į savo gyvenimo džiaugsmus – augti be smurto ir skurdo, tapti išsilavinusiomis, savo profesiniu darbu užtikrinti savo gyvenimo kokybę, kurti šeimą ir susilaukti vaikų tuomet, kai moterys tam  yra pasirengusios, turi pakankamai žinių apie savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą, kai joms užtikrinamos kokybiškos lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos.

Iš tiesų, gamta suteikė moteriškajai lyčiai privilegiją gimdyti. Galima tarti, kad dėl šio pranašumo stereotipiškai mąstanti vyriškoji lytis iki šiol  moteriai negali atleisti. Todėl ir varžomos moters teisės ir laisvės, moters laisvas pasirinkimas kaip elgtis su savo kūnu. Todėl moters lytinė ir reprodukcinė sveikata nėra vystomojo bendradarbiavimo prioritetas.

Marija Aušrinė Pavilionienė


Mano Krastas