Ministerijoje aptartos žemės ūkio specialistų rengimo perspektyvos

Ne paslaptis, kad didžioji dauguma Lietuvoje aktyviai dirbančių ūkininkų yra vyresnio amžiaus žmonės ir tik laiko klausimas, kada bus susidurta su vis labiau aštrėjančia ūkių paveldėjimo ir žemės ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbininkų poreikio problema. Apie tai ir kitas žemės ūkio specialistų rengimo sistemos problemas bei galimybes diskutavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Studijų kokybės vertinimo centro, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos bei kolegijų (Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos  inžinerijos kolegijų) atstovai.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, kalbėdamas apie žemės ūkio specialistų rengimą, pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių – nuosekliai peržiūrėti specialistų rengimo sistemą, įvertinti jos stiprybes bei išanalizuoti trūkumus, numatyti priemones sistemai tobulinti, kad ji kuo geriau atitiktų rinkos poreikius, bei užtikrintų studijų kokybę.

„Atsižvelgdami į vykstančią aukštojo mokslo pertvarką bei reaguodami žemės ūkio verslo susitikimuose išsakomus nuogąstavimus dėl specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio sektoriuje, pradėjome intensyvias diskusijas su universitetais, kolegijomis bei ŠMM. Sausio mėnesį vykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje išskyrėme pagrindines žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemas: stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygų pasikeitimą, per mažą kolegijinių studijų pasiūlą, nepakankamą universitetinių ir koleginių studijų bei profesinio mokymo institucijų bendradarbiavimą, per menką žemės ūkio studijų programų patrauklumą bei žemdirbio profesijos įvaizdį. Visi kartu ieškome sprendimų, kad ateityje visose sektoriaus grandyse būtų patenkintas kvalifikuotų žemės ūkio specialistų poreikis“, – teigia viceministras A. Bogdanovas.

Pasak viceministro, kokybiškai parengti aktyvūs ir motyvuoti specialistai ir kvalifikuoti darbininkai yra žemės ūkio sektoriaus varomoji jėga, o žemės ūkio krypties žinios reikalingos tiek verčiantis pirmine žemės ūkio gamyba, tiek vystant kaime alternatyvius verslus bei teikiant paslaugas.

Po vasario mėn. vykusio susitikimo su ŠMM vadovais bei specialistais nutarta organizuoti platesnę diskusiją su universitetais, kolegijomis dėl specialistų žemės ūkiui rengimo perspektyvų, ieškoti sprendimų, kaip kolegijas aktyviau įtraukti į žemės ūkio specialistų rengimą, paskatinti glaudžiau  bendradarbiauti universitetus ir kolegijas, universitetuose sukurtas eksperimentines bazes, sukauptas akademines kompetencijos efektyviau panaudoti koleginiame studijų procese.

Pasitarime aptarti  universitetų ir kolegijų, rengiančių žemės ūkio specialistus, vaidmenys bei bendradarbiavimo galimybės, regioninis teikiamų paslaugų prieinamumas bei galimybės geriau suderinti universitetinių ir koleginių studijų pasiūlą ir integralumą.

ŽŪM Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja Zita Duchovskienė posėdžio dalyviams pristatė 2017 m. priėmimo į universitetus ir kolegijas situacijos analizę, 2018 m. priėmimo galimybes bei palygino jau baigusiųjų šias mokslo įstaigas realijas darbo rinkoje.

VšĮ Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, universitetų absolventų, baigusių žemės ūkio mokslus, gaunamas rinkoje darbo užmokestis yra arti Lietuvos vidurkio, per 18 mėn. nuo studijų baigimo 68 proc. jų įsidarbina, 45 proc. dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tuo tarpu kolegijų absolventų, baigusių žemės ūkio studijas, rodikliai kiek kitokie: nors per 18 mėn. įsidarbina 60 proc., tačiau aukštos kvalifikacijos darbus dirba mažesnė dalis – 24 proc. absolventų ir uždarbis žemesnis už šalies vidurkį.

Z. Duchovskienė iškėlė aktualų klausimą – kodėl mažesnė dalis kolegijas baigusių absolventų dirba aukštos kvalifikacijos darbus, bei pabrėžė poreikį peržiūrėti studijų programas, kad tiek kolegijas, tiek universitetus baigę absolventai turėtų kokybiškų, darbo rinkai reikalingiausių ir aktualiausių žinių.

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas, kalbėdamas apie esamą žemės ūkio specialistų rengimo situaciją, pristatė ir siūlymus jai tobulinti. Pasak jo, Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinio standarto peržiūrėjimas ir patvirtinimas padėtų išgryninti, kokio lygmens ir kokių kvalifikacijų reikia žemės ūkio sektoriui. Taip pat svarbu sudaryti paprastesnes sąlygas studijuojantiems studentams pereiti į aukštesnį studijų lygį bei supaprastinti programų užskaitomumą.

Nuskambėjo siūlymai subalansuoti ir optimizuoti esamų studijų programų pasiūlą, peržiūrėti šiuo metu vykdomas žemės ūkio studijų programas ir pagal poreikį jas atnaujinti bei pritaikyti ūkio poreikiams. Akredituojamas studijų programas reikėtų derinti su sektorinėmis institucijomis, taip pat būtina nuolatinė žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos stebėsena bei prognozė pagal sektorius.

Posėdžio metu buvo pabrėžta, kad siekiant pritraukti daugiau absolventų ypatingai svarbus yra žemdirbiškos profesijos prestižas, todėl būtina įgyvendinti aukštojo mokslo žemės ūkio studijas populiarinančias priemones.

Posėdyje sutarta rengti abiejų ministerijų, universitetų ir kolegijų atstovų nuolatinius pasitarimus, kviečiantis žemės ūkio verslo ir kitų institucijų atstovus konkretiems žemės ūkio specialistų rengimo klausimams spręsti ir galimiems sprendimams planuoti.

ŽŪM inf.