NAUJIENOS

Mindaugas Sinkevičius: džiaugiuosi, kad man „apšilimas“ nereikalingas

Kategorija:

Miestas:
 „Ką gi, startas  duotas. Pirmyn į darbus!“ – pabrėžia Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Jį kalbinome ką tik prisiekus tarnauti Jonavos rajono žmonėms.
 
Gerbiamas mere, kokios mintys aplankė prisiekiant?
 
Nors prisiekiau ne pirmą kartą, tai buvo antra kaip tiesiogiai išrinkto mero priesaika, bet jaudulys buvo galbūt net didesnis. Rajono rinkėjai išreiškė man ir Lietuvos socialdemokratų sąrašui labai didelį pasitikėjimą. Esu išrinktas per pirmąjį rinkimų turą. Už mane balsavo daugiau kaip 57 procentai rajono rinkėjų. Jie socialdemokratų sąrašui suteikė 12 mandatų.  Tai rodo, kad rajono gyventojai turi labai didelių lūkesčių. Ir, be abejo, jie nenori laukti ketverių metų. Jie nori, kad rinkimų pažadai būtų pildomi jau šiais metais.  Ir kuo greičiau.
Džiaugiuosi, kad man nereikės daryti „apšilimo“, nes darbas pažįstamas. Įprasta, jog visiškai naujai išrinktam merui reikia ir darbą suprasti, ir kolektyvą pažinti, ir su savivaldybės veikla, vykdomais projektais susipažinti.
Turima mero darbo patirtis, manau, yra gerai ir esu pasirengęs pilna jėga startuoti jau nuo šios dienos. Turiu planų, ką reikia aplankyti sostinėje ir išsakyti savivaldybės lūkesčius. Esu pasirengęs nuo pirmos dienos daryti tuos darbus, kuriuos esame įsipareigoję.
 
Pirmame tarybos posėdyje trumpai pristatėte koalicijos programą. Į ką labiausiai orientuojatės?

Koalicijos programa susideda iš dviejų stambių sričių. Viena dalis – visuomeninės paskirties  infrastruktūra. Kas tai bebūtų, keliai, takai, dviračių ir bėgimo takeliai, stadionas, baseinas, mokyklų šiltinimas, įvairios aikštelės, viešosios erdvės ir kiti darbai. Šiai sričiai yra skirta apie 70 procentų programos. Ir tai natūralu, nes dažniausi žmonių klausimai: kada bus išasfaltuotas kelias, apšviesta gatvė, kada bus galima į namo kiemą išvesti vaiką pažaisti.
Kita programos dalis – Jonavos rajono ekonominio gyvybingumo skatinimas.  Ir Jonavos rajone matome visas nemalonias tendencijas, kokios yra visoje Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį Jonavos miestas netenka beveik 9 tūkstančių gyventojų. Puikiai suprantame, kad ne vien socialinė infrastruktūra sulaiko žmones. Žinoma, gerai turėti baseiną, stadioną, taką, bet žmogui reikalinga galimybė dirbti ir užsidirbti, gauti pajamas, leidžiančias išlaikyti savo šeimą.
Koalicija sieksime, kad Jonavoje kurtųsi darbo vietos. Vienas tokių žingsnių – imsimės žygių, kad Jonavoje atsirastų laisvoji ekonominė zona arba jos filialas. Lygiagrečiai peržiūrėsime verslo skatinimo programą.
Suprantu, savivaldybė nepaskatinsime stambaus verslo, bet mes skatinsime smulkųjį ir vidutinį verslą. Galvojame, kad rajone esančias profesines mokyklas baigę specialistai galėtų dirbti rajono įmonėse ar vykti užsidirbti į Kauno laisvąją ekonominę zoną, o nebūtų ruošiami tik barmenai, floristai ir kiti vėliau emigruojantys.
 
Kas nutiktų Jonavai, jei bankrutuotų „Achema“?
 
Dar dirbdamas ūkio ministru, paprašiau ministerijos specialistų pasižiūrėti, ar Jonava nėra mono industrinis miestas. Įvertinant, kiek žmonių dirba vienoje verslovėje, mano nuostabai, Jonava Lietuvos kontekste yra 11–12  vietoje. „Achemoje“ ir su „Achema“ susijusiose įmonių grupėse  dirba iki 20 proc. rajono darbingo amžiaus žmonių. Tad sakyti, kad Jonava labai tampriai susijusi su viena verslove, negalime, bet neabejotinai, jei „Achemoje“ nutrūktų gamyba ar ją ištiktų kiti sumišimai, tai turėtų didžiulį poveikį. Todėl mes norime išskaidyti riziką, kad nebūtume vieno darbdavio rajonas. Mes norime, kad rajone būtų daugiau darbdavių. Žinoma, mes norime, kad „Achemai“ sektųsi, kad įmonė klestėtų ir kad joje dirbtų mūsų rajono žmonės, kad jų uždarbiai didėtų, bet kad kurtųsi ir naujos, po keliasdešimt ar šimtą žmonių įdarbinančios įmonės, kurios būtų potenciali atsvara ir krizės atveju amortizuotų grėsmes.
 
Kiek savivaldybė yra pasirengusi pritraukti investuotojus?
 
Jie būčiau pirmą kartą išrinktas, galbūt į viską žiūrėčiau per rožinius akinius, dabar esu jau dirbęs ir meru, ir ūkio ministru, todėl į viską žiūriu realiau. Jonava esame už 30 kilometrų nuo Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuri sėkmingai vystosi ir auga. Ši zona yra patogioje geografinėje situacijoje. Šalia oro uostas, autostrada Vilnius-Klaipėda, geležinkelis. Ne tiek toli yra ir Kėdainių LEZ. Ir dabar įtikinti vyriausybę, kad tame trikampyje reikalinga dar viena laisvoji ekonominė zona yra pakankamai sudėtinga. Žinau, kad Kauno LEZ planuoja plėstis ir ta plėtra gali būti kitoje savivaldybėje, esančioje netoli Kauno. Turime ambicijų pakviesti į Jonavą.
Rajono savivaldybė turi keletą suformuotų sklypų, kurie tiktų nedidelei iki kelių šimtų darbuotojų įmonei. Taigi investuotojams esame pasirengę, tačiau turime suprasti ir kitą dalyką. Kai investuotojai turi galimybę pasirinkti Kauną, kur yra LEZ ir lengvatinė mokestinė sistema, ir Jonava be mokestinių lengvatų, sentimentų mažai. Investuotojų pritraukimas reikalaus kantrybės, išmanumo ir kūrybingumo. Vien pasakyti, kad savivaldybė laukia verslo, neužtenka.

Daug kalbama apie regionų plėtrą. Ko tikitės iš centrinės valdžios?

Tikiuosi ne tiktai daug kalbų, daug kūrinių, kurie vadinasi baltosiomis knygomis ar panašiai, tikiuosi realių veiksmų. Iki šiol nėra aišku, kokios Kauno regiono perspektyvos. Kas bus plėtojama mūsų regione?
Kitas dalykas, noriu žinoti, kaip valstybė, išleidusi gražias gaires, finansuos tų sumanymų įgyvendinimą. Kol kas Lietuvoje girdžiu diskusiją: ar yra Lietuvoje regioninė politika, ar jos nėra? Kažkas sako, kad ji yra, kiti, kad nėra, bet regionai ir yra Lietuva. Nenoriu sutikti su tais kurie teigia, kad Lietuva tik trys didieji miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Nuo kalbėjimo mes turėtume eiti prie konkrečių priemonių ir konkrečių darbų, su aiškiu įsipareigojimu, kas finansuos regionų plėtrą ar konversiją. Savivalda pati iš savęs nėra pajėgi investuoti į rimtus pokyčius ir transformacijas. Mums reikia ne tik gairių, bet aiškios vizijos ir aiškios Kauno regiono vizijos paremtos finansavimo šaltiniais ir ekonomine logika. Žinodami, į ką orientuojasi Kauno regionas, mes Jonavoje irgi peržiūrėsime savo strategiją.

Gerai žinote, kiek laiko tenka atiduoti mero darbui. Ši kadencija nuo ankstesnės skirsis  šiek tiek, nes jau sukurta šeima ir jai reikės skirti dalį laiko ir dėmesio. Ar beliks laiko saviems pomėgiams?

Manau, savo pomėgių neapleisiu. Ir toliau bus įrenginėjami dviračių takai, kuriais bėgios ne tik Jonavos svečiai, jonaviečiai, bet ir meras. Ir distancijos bus vis ilgesnės, nes įrenginėjami nauji takai.
Atsiras ir naujos, dar nepatirtos pareigos, nes liepos mėnesį laukia šeimos pagausėjimas. Tikiuosi, pavyks viską suderinti.
 
O dar esate Lietuvos aeroklubo prezidentas?

Sutarėme, kad eisiu tas visuomenines pareigas, nors jos atima nemažai laiko.

O kada beskraidote?

Aš neskraidau, sprendžiu labai žemiškus dalykus, nes aviatoriai turi labai daug žemiškų klausimų. Stengiuosi būti jų advokatas žemėje.


2015-2019 m. atlikti darbai
 
* 2017 m. iškilmingai atidaryta 2 tūkst. vietų lengvai pritaikoma įvairių sporto šakų varžyboms Jonavos sporto arena.
* Atnaujintas Kūno kultūros ir sporto centro baseinas.
*2017 m. žiemą Jonavos paplūdimio tinklinio aikštelėse pirmą kartą šalies istorijoje surengtas Lietuvos sniego tinklinio čempionatas.
*Baigtas tvarkyti Joninių slėnis.
* Joninių slėnio vakariniame šlaite atidaryta slidinėjimo trasa.
* Pagrindinėse Jonavos miesto gatvėse visi natrio ir metalo halogeno šviestuvai pakeisti į modernius LED šviestuvus.
* Atnaujintos 9 švietimo įstaigos.
* Įrengtos 4 modernios vaikų žaidimo aikštelės.
* 2017 m. rudenį atidarytas Vaikų saugaus eismo miestelis.

Justė Brigė
Nuotrauka "Jonavos žinios"
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinios" Nr.8

  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė
Mano kraštas

Partneriai