Mes visada norime būti šviesos pusėje

Kategorija:

Mes visada norime būti šviesos pusėje

„Pirmiausia, mes esame geranoriškai nusiteikę ir savo geranoriškumu norime kurti savo, savo rajono, krašto, Lietuvos ateitį. Mes daugiau šypsomės ir mažiau keikiame kitus, bet darome. Mūsų nuostata: geriau uždegti dar vieną žvakę, negu keikti tamsą. Tuo galbūt ir skiriamės nuo kitų“, – liepos pradžioje Pakruojo dvare vykusiame sąjungų TAIP ir liberalcentristų bendrame sąskrydyje sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, kalbinamas žurnalistės Genovaitės Paulikaitės.

–Norint kurti pozityvą, pirmiausia jį reikia turėti pačiam. Kaip pačiam pavyksta savyje išsaugoti pozityvias mintis, emocijas?

–Būdamas politikoje, visada turi apsispręsti, kurioje pusėje esi: kūrėjas ar griovėjas. Be abejo, ir mane, ir mano artimuosius žeidžia ir skaudina nepelnyta kritika, šmeižtas, melas, norėtųsi pykti ant kitų, kurie nieko nedaro ir trukdo kitiems daryti, bet aš žinau, kad esu kūrėjas, todėl neskiriu dėmesio tiems dalykams, kurių tikslas ne kurti, bet griauti. Einu į priekį, teikiu žmonėms tas idėjas, kurios šiuo metu yra priimtinos, kurios keičia aplinką, gyvenimą į geresnę pusę. Aš neturiu laiko nei kariauti, nei ant kažko pykti, nei kažkam kerštauti ar kažkam kažką aiškinti. Mano darbai yra tai, ko aš siekiu, kurie paaiškintų viską ir nutildytų tuos politikus, kurie nori tik griauti. Ir žmonės tai mato. Kad ir viešojo transporto pertvarka Vilniaus mieste. Kiek buvo kritikos. Net solidžių partijų pirmininkai pradėjo mane kaltinti, kad ši reforma sugriaus Lietuvos pirmininkavimą ES. Pasakiau, kad taip kalbėti sau gali leisti partija „dangus griūna“.

Sąjungoje TAIP yra nemažai žmonių, kurie pasirinko kūrėjo kelią. Be abejo, mes galime suklysti. Neklystančių nėra, bet mes suprantame, kad suklydę, mes turime keltis ir vėl daryti. Tie, kurie pastoviai kritikuoja, keikia, kurie visada ir viskuo nepatenkinti, jie nori bausti, persekioti, gąsdinti, bet ta kryptis nieko nekuria.

–Artūrai, kaip ten bebūtų, paties šaknys veda prie žurnalistikos. Ką manote apie šiandieninį žiniasklaidos vaidmenį ir kokio tikitės?

–Šiandien pasaulyje daug kas keičiasi, keičiasi ir tradicinė žiniasklaida. Ji turi neatsilikti nuo šių pokyčių ir išlaikyti savo principus. Gaila, kad Andriui Kubiliui dirbant premjeru ir kai Seimo daugumoje buvo konservatoriai, buvo priimta nemažai įstatymų, kuriuos aš kritikavau būdamas Seimo nariu. Ir sakiau, kad tais įstatymais iš žiniasklaidos atimama galimybė būti verslu. O tai reiškia, kad žiniasklaida išliks tik oligarchų arba valdžios privilegija. Juk oligarchai remia žiniasklaidą ar ją superka ne todėl, kad objektyviai informuoti visuomenę, o todėl, kad jiems svarbu skleisti savo interesus. Lygiai tas pats ir valdžia. Jei ji per įvairius paramos fondus  sprendžia, kam teikti ar neteikti paramą, aiškiausiai matyti, kad veikia politiniai interesai. Buvo padaryta didelė klaida panaikinant autorinius atlyginimus, padidinant PVM, dėl ko šiandien dalis žiniasklaidos realiai nebegali išgyventi. Dėl to nukentėjo žiniasklaidos principingumas.

Ir jau visiškai netelpa į jokius rėmus tai, kad kaip išaiškėjo, specialiosios tarnybos, prokurorai, teisėjai klausosi visos redakcijos. Tai įmanoma tik labai nedemokratiškose valstybėse. Ir to negalima pateisinti. Man net nesuprantama, kad šiandien parlamentas, kuris turi kontroliuoti teisėsaugos institucijų darbą, nesiekia išsiaiškinti, kas lėmė tokį motyvą, kad priimti sprendimą vienu metu klausytis visų žurnalistų arba visos redakcijos. Šiandien laisvam žodžiui yra iškilusi reali grėsmė ir šiandien tą vertybę mes privalome ginti. Neįmanoma turėti laisvo žmogaus ir stiprios demokratinės valstybės, neginant pamatinių vertybių. Šiandieninės tendencijos mūsų nacionalinėje valdžioje yra labai pavojingos.

–O kaip galima būtų pakoreguoti tas tendencijas?

–Pirmiausia turi būti aktyvesnė žiniasklaida ir ginti savo principus ir laisvą žodį. Tikiuosi, kad atsiras ir politikų, kurie taip pat stovės laisvo žodžio pusėje.

Be abejo, žiniasklaida gali būti gera ir bloga, bet nelaisva žiniasklaida gali būti tik bloga. Tikiuosi, kad ir visuomenė, siekdama palaikyti laisvą žodį, bus aktyvesnė. Kaip bebūtų, žiniasklaida turi išlikti sarginiu šunimi ir ketvirtąja valdžia, kuri kontroliuoja visas kitas valdžias.

–Artūrai, šiuo metu vyksta dviejų sąjungų – TAIP ir liberalcentristų – jungimasis. Ko tikitės?

–Pirmiausia, kad bus daugiau bendraminčių, mažiau politinių organizacijų, kad apjungsime abiejų organizacijų turimas galimybes ir atsiras sinergija, o ji visada suteikia daugiau energijos veiklai.

Būnant šalia didžiosios ;politikos, labai aiškiai galima matyti klaidas, šiandien valdžioje esančios politinės organizacijos ir turinčios teisę priimti sprendimus. Tie sprendimai labai neramina, nes dar neteko matyti, kad taip būtų pažeidinėjami laisvo žmogaus principai, kai nebesvarbi tampa atviros visuomenės idėja, ir kad šiandien stipri valstybė tapatinama su stipria valdžia, kuri spaudžia, gąsdina ir slegia Lietuvos žmones.

–Ar galima tikėtis, kad apsijungus dviem sąjungoms, gims politinė jėga, kuri gyvenimą kurs per pozityvą?

–Taip. Mes visada norime būti šviesos pusėje.  Norime kalbėti apie gerumą, pozityvą ir iniciatyvą. Mes savo programoje labai aiškiai pasisakome, kad žmogus turi teisę suklysti, o suklydęs, pasitaisyti. Mes sakome, kad šiandien žmogus turi turėti teisę į privatų gyvenimą ir ši vertybė negali būti paminama, todėl, kad kažko užsinorėjo valdžia. Mes sakome, kad šiandien kaip niekad svarbu kalbėti apie žmogaus laisves ir teises, bet aišku, to neatsiejant nuo pareigų. Mes už pozityvių permainų skatinimą, už žmogaus skatinimą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Nebijoti, bandyti, nepavykus vėl bandyti. Tiks savarankiškas žmogus su savo iniciatyva gali būti pilnavertis valstybės pilietis. Žmogus, kuris kuria, visada yra geriau už tą, kuris griauna.

Šiandien daug sakančių Ne, nes pasakyti ne lengva, bet maža sakančių Taip. Sukritikuoti, iškeikti, pasipiktinti, nepasiūlant kito sprendimo yra paprasta. Žodis NE nieko nekuria, kuria, tik žodis TAIP.

–Tiesioginiai mero rinkimai. Kaip vertinate šį sprendimą?

–Tai yra žingsnis į priekį. Aišku, tai nėra Konstitucijos pataisa, tai nėra realus mero galių pakeitimas, bet pagaliau Lietuvos žmonės galės patys  rinkti merą. Kaip rodo apklausos, žmonės to siekia daugiau negu 12 metų. Tačiau tai tik kelio pradžia, nes laikas parodys, ką dar galima tobulinti.

Pastaruoju metu, kaip niekada anksčiau, yra varžomos savivaldos teisės ir daugelis sprendimų, susiję su bendruomenės gyvenimu, perkeliami į nacionalinį lygmenį. Tai nėra nei europietiška, nei atitinka pagrindinius demokratijos principus, teigiančius, kad bendruomenė turi teisę pati priimti jai svarbius sprendimus ir už juos prisiimti atsakomybę. Deja, kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius, savivaldos teisės buvo nustumiamos į šoną ir šiandien mero ir savivaldos reikšmė ženkliai mažėja visoje Lietuvoje. Tiesioginiai mero rinkimai galbūt tą balansą šiek tiek atkurs, bent jau moraliniame lygmenyje.  

–Ką Zuokas, dirbdamas Vilniaus meru daro negerai, informacijos ilgai ieškoti nereikia, o kokiais gerais darbais galite pasidžiaugti?

–O, tada mūsų pokalbis nežinia kiek laiko užsitęstų. Miesto gyvenimas susideda ir iš smulkmenų, ir iš didelių dalykų, bet jie visi vienodai svarbūs. Pagalba konkrečia žmogui – ne mažiau svarbu, negu nutiestas tiltas. Bet labiausiai džiaugiuosi, kad pernai didžiuosiuose miestuose  Eurostato atlikti  tyrimai parodė, jog daugiau kaip 90 proc. vilniečių pasakė, kad jų gyvenimas mieste gerėja. Vilnius pateko į didžiausių optimistų sąrašą Europoje. Kai žmogus yra optimistiškai nusiteikęs, jam tada viskas įmanoma. Jis gali būti aktyvus, kuriantis ir savo, ir miesto ateitį.

Žinoma, džiugu, kad Vilniuje sparčiai auga atlyginimų vidurkis. Ir greitai su mokesčiais pasieks 3 tūkst. litų. Ir džiugu, kad tarp savo dydžio miestų Vilnius pernai pritraukė daugiausia investicijų. O tai reiškia, kad kuriasi naujos darbo vietos, auga atlyginimai ir miesto bei valstybės gerovė.

Mero atsakomybė prasideda nuo gimdymo namų, kuriuose į gyvena ateina naujas miesto gyventojas, ir baigiasi kapinėmis.

–Kokios jūsų savybės labiausiai reikalingos merui?

–Žmogus turi išlikti tuo, kuo jis yra, nepriklausomai nuo to, kokioje pozicijoje jis yra. Dažnai valdžia ir sėkmė žmones keičia. Aš noriu, kad nei mano sėkmė, nei pasiekimai, nei dabartinis mano statusas manęs nekeistų. Aš noriu būti su žmonėmis ir su visais bendrauti. Galiu kiekvienam pasižiūrėti į akis, nepaisant, kad gal tam žmogui mano sprendimai ir nepatinka. Sakykime, žmogus nepatenkintas, kad atidarant kavinę jam nebuvo leista padaryti didesnę lauko terasą. Tačiau reikia rasti balansą, tarp verslo ir pėsčiojo, nes yra šaligatvis, kuriuo turi praeiti pėstysis, pravažiuoti mama su vežimėliu. Ir manau, kad man surasti balansą pavyksta, nes net patys didžiausi mano oponentai paspaudžia ranka ir pasako: mes esame savo intereso gynėjai, o jūs – miesto. Aš noriu būti plačiąja prasme miesto interesų gynėjas.

Aš turiu stuburą ir esu laisvas, manęs neįmanoma priversti, mane galima tik įtikinti argumentais.

 


Mano Krastas