Marijampolėje tris dienas – apie regioninę kultūrą

Rugsėjo 11–13 dienomis Marijampolėje vyksta Lietuvos kultūros centrų asociacijos respublikinis projektas-kvalifikacijos kėlimo seminaras, kurio metu visų šalies kultūros centrų atstovai diskutuoja apie šalies kultūros centrų paslaugų konkurencingumo didinimą, šiandienos kultūros politikos iššūkius ir lūkesčius. Renginio metu numatytos ne tik diskusijos, bet ir išvažiuojamosios sesijos į Tautkaičių klojimo teatrą „Gegnė", įmonės „Lietuvos cukrus" patalpose įrengtą cukraus muziejų. Seminare Marijampolės savivaldybės kultūros darbuotojai pristatys kolegoms projekto „Marijampolė – Lietuvos kultūros sostinė 2018“  išskirtinumus.
 
Pirmąją dieną susirinkusieji išklausė laikinosios Marijampolės savivaldybės merės Irenos Lunskienės ir administracijos direktoriaus Sigito Valančiaus sveikinimus. Laikinoji merė, linkėdama seminaro dalyviams puikaus laiko Sūduvos sostinėje, priminė, kad kitais metais čia, Lietuvos kultūros sotinėje, plačiai atsivers kultūros durys ir visi pamatysime, kokia šviesa sklinda. „Spėsime dar ir pasitaisyti, nes seminaras vyks tris dienas", – juokavo ji, jei viešėdami svečiai įžvelgtų ką nors taisytino. Administracijos direktorius pasidžiaugė, kad Savivaldybės taryba sugeba kultūros reikmėms skirti 6 procentus biudžeto, be to, mieste pavyksta sėkmingai prie kultūros pritraukti vietos verslą. Jis paminėjo originalų meno simpoziumą „MALONNY: idėjų migracija", vasaros laikotarpio festivalius atvirose miesto erdvėse.
Seminaro pirmąją dieną apie regionų kultūros politikos aktualijas, iššūkius, problematiką ir lūkesčius pasisakė Seimo narys Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Seimo narys Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas ir Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis. Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis pabrėžė šio komiteto, nors ir nedidelio (čia dirba 7 asmenys), įkūrimo svarbą, mat ankstesnių kadencijų Seimas turėjo vieną komitetą mokslui, švietimui ir kultūrai. Jis paneigė gandus, kad kultūrai mažinamas finansavimas. Anot jo, šiemet pagerėjimo nepajausime, nes fiskalinę drausmę diktuoja įsipareigojimai didinti lėšas krašto apsaugai. Kitais metais nutarta atskirti valstybines kultūros įstaigas nuo kultūros fondo, kad regioniniai centrai nekonkuruotų dėl tų pačių lėšų, formuoti regionuose kultūros tarybas, kurios atliktų parengiamąjį projektų vertinimą. Taip pat nuspręsta visiems šalies moksleiviams įvesti vadinamą kultūros pasą, su kuriuo patekimas į visus teatrus ir muziejus būtų nemokamas. Tą pabrėžė ir kultūros viceministrė G. Žemaitytė. Anot jos, ir mažosios šalies kultūros sostinės galės pretenduoti į lėšas pagal pateiktas paraiškas. Profesionalūs meno kūrėjai bus skatinami vykti į regionus. Dar viena gera žinia, kad Vyriausybė padidino finansavimą Lietuvos šimtmečio renginiams.
Apie kultūros centrų praktinius aspektus pirmąją seminaro dieną pasisakė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyr. specialistė Jadvyga Lisevičiūtė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Marijampolės kultūros centras sulaukė daug svečių pagyrų. „Nekukliausias" buvo Seimo narys komiteto pirmininko pavaduotojas, anksčiau buvęs kultūros ministras A. Gelūnas. Jis pasidžiaugė, kad Marijampolėje kultūros plotmėje dera visi komponentai – vietos valdžios, verslo žmonių požiūris, todėl kultūra klesti. „Norisi klonuoti šį kultūros centrą", – sakė jis.  Panašų vertinimą išsakė ir renginį vedęs asociacijos prezidentas Klaipėdos universiteto docentas Romas Matulis. Jis pagyrė organizatorius už geros atmosferos sukūrimą, mat seminaras pradėtas kultūros centro kamerinio ansamblio „Cantare" (vadovė Svetlana Maurutienė) atliekamos muzikos garsais.
 
Viešųjų ryšių tarnyba
 
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos