Maironio muziejuje – moterų kūryba

Kategorija:

Miestas:
Maironio muziejuje – moterų kūryba
Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13) gruodžio 13 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į 25-ąjį Moterų kūrybos vakarą „...kad pakiltų apmirusi siela...“
Dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Zita Gaižauskaitė, Lina Navickaitė-Greičiuvienė, Jutta Noak, Irna Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Raimonda Mikuckytė, Eglė Perednytė, Nijolė Raižytė, Aldona Ruseckaitė, Zenė Sadauskaitė, Enrika Striogaitė, Egidija Šeputytė, Violeta Šoblinskaitė-Aleksa, Dalia Teišerskytė, Rebeka Una, Dovilė Zelčiūtė, Violeta Židonytė; aktorė Daiva Škelevaitė, smuikininkė Kristina Katavičiūtė.
Prieš renginį kviečiame aplankyti parodą „Moterų kūrybos vakarų akimirkos” (parengė muziejininkas Edmundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė).
 
Pirmasis moterų literatūros vakaras įvyko 1930 m. gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje Laisvės alėjoje. Jį rengė studentės ateitininkės. Renginys sukėlė gyvą atgarsį. Jame savo naujausią kūrybą skaitė dar jaunutė, tik antrąjį eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“ (1931) rengianti Salomėja Nėris, mergaitišku ilgesiu trykštančius, džiaugsmingus eilėraščius rašanti Gražina Tulauskaitė, dar jaunos kūrėjos Nelė Mazalaitė, Petronėlė Orintaitė, Bronė Buivydaitė ir jau gyvenimo bei kūrybos patirties turinčios Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kitos. Žurnalas „Židinys“, kurį tuo metu redagavo Vincas Mykolaitis-Putinas, rašė: „Ateitininkės literatės suruošė tokį dalyką, kokio Kaunas nebuvo matęs!“ Ateitininkų rūmų salė to meto moterų kūrybos gerbėjus ir šiaip smalsuolius vos besutalpino. Tą vakarą moterų kūrybos klausėsi žinomi rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Juozapas A. Herbačiauskas… „Programą atlikus, visoms vakaro dalyvėms literatėms buvo suruošta kukli arbatėlė, į kurią pakviesti ir gerbiamieji mūsų rašytojai. Arbatėlės metu jaunosios poetės turėjo progos artimiau susibičiuliauti su senaisiais rašytojais“, – 1930-ųjų gruodžio numeryje rašė „Naujoji Vaidilutė“.
Prieškario Lietuvoje ėjęs moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas „Naujoji Vaidilutė“ surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 metais. Abu vyko gruodžio 8-ąją.
Prozininkė Karolė Pažėraitė, prieškariu pagarsėjusios apysakos jaunimui „Nusidėjėlė“ autorė, poetui Stasiui Santvarui yra rašiusi apie moterų literatūros vakarą, kuris vyko 1948 m. balandžio 8-ąją. Neaišku, kur jis vyko. Gal Brazilijoje, kur tuo metu gyveno K. Pažėraitė, vėliau persikėlusi gyventi į Putnamą (JAV).
1995–2016 m. Maironio namuose įvyko 21 moterų literatūros ir muzikos kūrybos vakarai.”
 
****
Gruodžio 20 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į naujos Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ sutiktuves!
Kartu su knygos autore dalyvaus aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas, gros fleitininkė Monika Ryškutė.
Knygą bus galima įsigyti!
 
***
 
Karo metais Mačernį lydėjo sudėtingų išgyvenimų gama. 1943 m. uždarius Vilniaus universitetą, Vytautas grįžo į gimtąją Šarnelę. Vytautas ir Bronė jau buvo gavę Vilniaus miesto burmistro leidimą tuoktis (1943 08 12), tačiau vestuvės neįvyko. Sudėtingus sužadėtinių jausmus temdė karo metai, draugų planai emigruoti, kai 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą. Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą, jo poezija įveikė laiko išbandymus.
Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis (1921–1944)? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys?
A. Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija.”
 
 
 
Ryšių su visuomene skyrius
 
 

Mano Krastas