Lukiškių aikštėje siūloma įgyvendinti Andriaus Labašausko projektą

Paaiškėjo, koks memorialas iškils Lukiškių aikštėje – daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko Andriaus Labašausko projektuotas memorialas.

Šis projektas iš visuomenės sulaukė 11 919 balsų internete (37,51 proc.) ir 7 iš 8 komisijos narių balsų. Iš viso A. Labašausko idėja Lukiškių aikštei pelnė 10 balų iš 16 galimų.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė atskleidė, kad balsavimas buvo įtemptas, išsiskyrė du visuomenės favoritai. „Situacija buvo labai įdomi ir įtempta. Vos 47 balsais surinko daugiau vienas projektas“, – sakė G. Žemaitytė.

Viceministrė pabrėžė, kad svarbu gerbti balsavimo rezultatus. „„Čia paaiškės, ko mes iš tikrųjų norime. Ar kad aikštė būtų sutvarkyta, ar taip, kaip aš sugalvojau, ne kitaip? Visuomenininkų yra įvairių ir įvairių grupių, šios dirbtuvės kaip tik sudarė galimybę pasisakyti ir kitoms grupėms, matote, jos abi gana konsoliduotos. Tai, kad abu projektai surinko po faktiškai 36 proc. balsų, labai akivaizdžiai rodo, kad visuomenėje nėra vienos nuomonės. Jeigu mes manoma, kad esame demokratinė visuomenė, turime pripažinti ir kitokią nuomonę“, – teigė G. Žemaitytė.

Laikinasis Vyriausybės kancleris, darbo grupės vadovas Alminas Mačiulis patikino, kad visuomenės apklausa vyko sklandžiai ir skaidriai. Nors visuomenės apklausoje 14 proc. balsų pripažinti negaliojančiais, tačiau jie nedominavo kuriame nors variante. „Kitaip tariant, tolygiai maždaug atmesti nuo už visus penkis balsavusių“, – sakė A. Mačiulis.

Šiuolaikinio meno centro ekspertų grupei, vertinusiai projektus, vadovavusi meno kuratorė Virginija Januškevičiūtė dėkojo visiems dalyvavusiems ir siūliusiems idėjas. „Kūrybinių dirbtuvių organizatorių vardu sveikiname nugalėtoją. Be galo esame dėkingi visiems, kurie dalyvavo šitame kūrybinių dirbtuvių procese, kuris truko vos keletą mėnesių“, – kalbėjo V. Januškevičiūtė

Visuomenės balsai pasiskirstė:

• už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11966 (37.66 proc.);
• už A. Labašausko projektą – 11919 (37.51 proc.);
• už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 3062 (9.64 proc.);
• už T. Grunskio projektą – 2759 (8.68 proc.);
• už  A. Lelešiaus projektą – 2069 (6.51 proc.).

Komisijos balai:

• už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys;
• už A. Labašausko projektą – 7 komisijos nariai;
• už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 0;
• už T. Grunskio projektą – 0;
• už  A. Lelešiaus projektą – 0.

Pritaikius balų skaičiavimo metodiką A. Labašausko projektas gavo 10 balų, G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektas gavo 4,01 balo.

Elektroninio balsavimo rezultatas sudarė 50 procentų galutinio įvertinimo. Primename, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 19 d. galėjo balsuoti visi norintys per Vyriausybės administruojamą e.pilietis platformą. E.pilietis platformoje gauta beveik 37 957 užpildytų anketų, iš kurių 31 775 buvo pripažinti galiojančiais. Daugiausiai internetu balsavo vilniečiai – 71 proc. apklausos dalyvių. Aktyviausi balsavime buvo 18 – 35 m. amžiaus asmenys.

Skulptoris ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai būdami viešoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį.

Pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu. Tai – memorialinė siena, kurią menininkas kuria liedamas formą nuo medžių kamienų. Medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai: į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena komponuojama kalvos šlaite, todėl ji simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai. 

Memorialas turėtų priminti, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Skulptūrinėje sienoje medžių kamienuose būtų išraižyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai, tokie kaip Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kt.. Siekdami suklaidinti persekiotojus vienu slapyvardžiu dažnai naudodavosi keletas žmonių, todėl memoriale simboliškai būtų įamžinami ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų. 

Tarp šio reljefo ir priešais esančio Genocido aukų muziejaus (ir jo cokolyje iškaltų laisvės kovų dalyvių pavardžių) formuojama erdvė taps patogia susibūrimo aikštele, apsupta memorialinių akcentų ir tinkama oficialiems reprezentaciniams renginiams. Daugiau apie projektą http://cac.lt/lt/lukiskiu/8982 .

Planuojama, kad memorialas Lukiškių a. bus įrengtas ir atidarytas iki kitų metų gruodžio mėn.

Primename, kad 2017 m. liepos pabaigoje ekspertų komisija atrinko penkias iš daugiau nei trisdešimties idėjų. Į kūrybines Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) dirbtuves pakviesti šie autoriai ir kolektyvai: kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas; architektų grupė, kurią sudaro Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė ir Martynas Mankus; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.

www.lrv.lt