NAUJIENOS

Lietuvos visuomenės informavimas apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikomos prevencinės priemonės

Kategorija:

Miestas:
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vadovaudamasisVisuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintu aprašu (toliau – Aprašas), kiekvienas metais parengia visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, praėjusių metų ataskaitą (toliau – Ataskaita). Informaciją Ataskaitai pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT), Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – ESSC), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC), Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) bei Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisija (toliau – LMA AK). 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. balandžio 1 d. Ataskaitoje pateikta informacija apie šių įstaigų veiklą, susijusią su klimato kaita, kaitros ir speigo laikotarpius, gyventojų sergamumą žiedadulkių sukeltomis alergijomis, taikytas ir siūlomas prevencijos priemones, visuomenės informavimą.
 
Įstaigų veikla, susijusi su klimato kaitos bei jos keliamų grėsmių žmonių sveikatai klausimais
 
LHMT užtikrina nepertraukiamus ir kokybiškus meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, vykdo aplinkos monitoringo programą, teikia orų prognozes, perspėjimus apie pavojingus meteorologinius ir hidrologinius reiškinius. Taip pat vykdo augalų fenologinius stebėjimus, skelbia augalų vegetacijos ir aktyviosios augalų vegetacijos pradžios ir pabaigos datas. LHMT šiltuoju metų laikotarpiu stebi situaciją ir kaupia duomenis apie UV, esamą ir numatomą karštį ir kaitrą, šaltuoju metų laikotarpiu stebi situaciją ir kaupia duomenis apie esamą ir numatomą speigą.
SAM ESSC rengia bei reguliariai atnaujina rekomendacijas visuomenei bei specialistams apie galimą kaitros, speigo poveikį sveikatai, teikia patarimus, kaip apsisaugoti nuo neigiamo didelio šalčio, karščio, oro taršos poveikio, informuoja apie galimus susirgimus, pažeidimus bei jų prevenciją veikiant minėtiems veiksniams. Atsižvelgdamas į iš LHMT gautą informaciją apie prognozuojamus karštus, šaltus orus, smarkų snygį, pūgą, SAM ESSC apie tai informuoja SAM, įspėja asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, skelbia atnaujintas rekomendacijas visuomenei ir specialistams savo interneto svetainėje http://www.essc.sam.lt. Esant reikalui, SAM ESSC, siekdamas įvertinti situaciją bei galimas problemas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas esant kaitrai, oro taršai, speigui, užpusčius kelius ir kt., kontaktuoja su savivaldybių gydytojais, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, greitosios medicinos pagalbos įstaigas dėl informacijos pateikimo apie suteiktas greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių prireikė dėl šilumos ir šviesos poveikio, nudegimo saulės spinduliais, šalčio ir teikia apibendrintą informaciją SAM.
ULAC vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę: užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų stebėseną (Valstybės užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinės sistemos tvarkymas ir su šia informacine sistema susiję sergamumo užkrečiamosiomis ligomis apskaitos bei statistikos darbai ir epidemiologinės situacijos analizė ir prognozė), organizuoja užkrečiamųjų ligų platintojų stebėseną, atlieka užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinį tyrimą, dalyvauja visuomenės sveikatos specialistų mokymo ir tobulinimosi procese, informuoja visuomenę apie užkrečiamąsias ligas, vykdomus profilaktinius darbus.
SMLPC pagal kompetenciją rengia metodinę medžiagą bei teikia metodinę pagalbą aplinkos sveikatos, klimato kaitos klausimais, organizuoja bei vykdo gyventojų sveikatos mokymą, neformalųjį švietimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą klimato kaitos, karščio bei šalčio prevencijos klausimais. Taip pat SMLPC koordinuoja informacijos apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai teikimą visuomenei, duomenų rinkimą, analizę, ataskaitų rengimo organizavimą. Be to, vykdo visuomenės sveikatos priežiūrą aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo srityse.
ŠU Aplinkotyros ir fizikos katedros mokslinių tyrimų kryptis – gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų bei biologinės įvairovės tvarumo vertinimas ir modeliavimas kintančio klimato sąlygomis. Šios katedros specialistai, integruodami gamtinės aplinkos vystymosi ir funkcionavimo bei urbanizuotų teritorijų želdynų mokslinius tyrimus į tarptautinį mokslo kontekstą, tyrimų rezultatus taiko šalies darniam vystymuisi. Taip pat jie vykdo įvairius projektus, tyrimus, susijusius su klimato kaitos keliamomis grėsmėmis žmonių sveikatai, kaip antai: oru plintančių žiedadulkių stebėseną (jos metu identifikuoja alergines žiedadulkes), fitofenologinius stebėjimus ir kt. Taip pat siekia identifikuoti genetinius veiksnius, lemiančius sunkią alerginio rinito formą, kartu atsižvelgdami į asmens imlumą alergijai, sveikatos būklę ir aplinkos veiksnius bei biologinių invazijų arealų kaitą, kaip ekosistemų pažeidžiamumo ir prisitaikymo globalios klimato kaitos ir didėjančio žmogaus poveikio sąlygomis indikatorių. Tai leidžia prognozuoti didėjantį dienų, kai ore fiksuojami Lietuvai nebūdingi ambrozijos žiedadulkių kiekiai, skaičių ateityje. Šiaulių universitete veikia Aerobiologinių tyrimų laboratorija, kurios pagrindinis tikslas – kurti ir taikyti aerobiologijos mokslo pažangą vertinant ir modeliuojant atmosferos biologinės kilmės dalelių spektro kaitą erdvėje ir laike bei informuoti visuomenę apie aplinkos oro alergeninį potencialą.
LMA AK tikslas yra koordinuoti alergologijos problemų apžvalgą Lietuvoje. Ji vykdo išsamius vaikų ir suaugusiųjų alerginių ligų tyrimus, įvertindama Lietuvos gyventojų įsijautrinimą įvairioms augalų žiedadulkėms.
 
Kraujasiurbių nariuotakojų, galinčių platinti užkrečiamąsias ligas, paplitimo bei sergamumo nariuotakojų platinamomis ligomis Lietuvoje nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. statistika
 
Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ir erkiniu encefalitu. I. ricinus rūšies erkės yra pagrindinis erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos, jos paplitusios visoje šalies teritorijoje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 m. I. ricinus gausumo dinamika stebėta 7-iuose stacionaruose: Kauno rajono Vaišvydavos miške, Kėdainių rajono Babėnų miške, Klaipėdos miesto Girulių miške, Prienų rajone, Panevėžio rajone, Utenos rajono Vyžuonos miške ir Šilutės rajono Usėnų miške. Stacionaruose erkės stebimos nuo kovo mėnesio iki jos randamos aktyvios gamtoje. Pastaraisiais metais paskutinės erkės stacionaruose surenkamos lapkričio–gruodžio mėnesiais, priklausomai nuo sezono klimatinių sąlygų. Erkių gausumo rodiklis: alkanų erkių skaičius ant vėliavėlės 1 km kelio atkarpos. Vidutinis metinis erkių gausos rodiklis 2018 m. Lietuvoje buvo 14,2, o 2017 m. – 21,5. Stacionaruose surinkta 2412 erkių, iš jų 1222 suaugėlės ir 1190 nimfų. Didžiausia gausa pasižymėjo balandžio II – birželio II dekados, kai vidutiniškai buvo surinkta iki 28 erkių 1 km kelio atkarpoje.
2018 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 384 susirgimai erkiniu encefalitu (toliau – EE). 2018 m. EE sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 13,7. Palyginus registruotų atvejų skaičius su 2017 m., jų sumažėjo 90 atvejų. Pirmieji susirgimai EE 2018 m. užregistruoti balandžio mėnesį. Daugiausia EE atvejų užregistruota birželio–spalio mėnesiais (1,4–3,0 susirgimai per dieną). Sezoninis sergamumo pakilimas registruotas birželio–spalio mėnesiais. Sezoniškumo koeficientas (sezoninio pakilimo mėnesiais užregistruotas susirgimų skaičius, išreikštas procentais) – 88 proc. Didžiausi EE sergamumo rodikliai registruoti Utenos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus apskrityse ir yra didesni nei bendras Lietuvos sergamumo rodiklis. Šiose apskrityse 2018 m. užregistruotų atvejų skaičius sudaro 71,6 proc. visų susirgimų EE Lietuvoje. Likusiose apskrityse rodikliai mažesni. EE dažniau serga suaugę žmonės. Didžiausias sergamumas užregistruotas 45–84 metų amžiaus grupėje (16,2–18,5 atv./100 tūkst. gyv.). Vyresnio amžiaus asmenys šia liga paprastai serga sunkiau ir jiems dažniau pastebimi liekamieji jos reiškiniai. EE kaimo gyventojai sirgo 1,7 karto dažniau nei miesto.
2017 m. iš viso užregistruoti 2826 Laimo ligos atvejai (99,9 atv./100 tūkst. gyv.). 2018 m. sergamumas Laimo liga Lietuvoje, palyginti su 2017 m. duomenimis, sumažėjo 533 atvejais. Didžiausi sergamumo rodikliai 2018 m. užregistruoti Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Tauragės apskrityse, o mažiausias (34,6 atv./100 tūkst. gyv.) buvo Klaipėdos apskrityje. Palyginus gyventojų sergamumą Laimo liga pagal gyvenamąją vietą, matyti, kad 2018 m. miesto gyventojai sirgo 1,2 karto dažniau nei kaimo gyventojai, o pagal lytį – moterys dažniau nei vyrai. Didžiausias sergamumas šia liga yra tarp vyresnio amžiaus žmonių: didžiausias 45–74 m. amžiaus grupėje siekia 137,5 atv./100 tūkst. gyv., dideli sergamumo rodikliai ir kitose per 25 metų amžiaus grupėse. Mažiausias sergamumas – 85 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Sergamumo Laimo liga banga Lietuvoje paprastai kyla gegužės–birželio mėnesiais ir tęsiasi iki gruodžio. 2018 m. susirgimai Laimo liga Lietuvoje buvo registruoti kiekvieną mėnesį ir iki gegužės mėnesio neužfiksuota aiškios padidėjusio sergamumo ribos (vidutiniškai 1,7 atvejai per dieną.). 2018 m. didžiausias sezoninis pakilimas buvo liepos–spalio mėnesiais. Tuo laikotarpiu Laimo liga sirgo 64 proc. visų sirgusiųjų tais metais.
 
Išskirtinių klimato keliamų grėsmių, kurios galėjo turėti įtakos žmonių sveikatai Lietuvoje 2018 m. balandžio 1 d. 2019 m. balandžio 1 d., statistika
 
Pagal kompetenciją duomenis teikia LHMT.
2018 m. šiltuoju laikotarpiu Lietuvoje kaitros rodiklis buvo pasiektas gegužės 28–30 d., liepos 20 d.–rugpjūčio 4 d. ir rugpjūčio 8–10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, kaitra – tai stichinis meteorologinis reiškinys, kai maksimali oro temperatūra +30 °C ar aukštesnė; kaitros trukmė 3 ir daugiau dienų. Šalies masto kaitra būna tuomet, kai ji registruojama ≥ 1/3 šalies teritorijos, o lokali – kai registruojama bent vienoje meteorologijos stotyje.
Gegužės 28–30 d. lokali kaitra registruota 5 automatinėse agrometeorologijos stotyse (toliau–AGMS): Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Pakruojo. Liepos 20 d. – rugpjūčio 4 d. laikotarpiu kaitra registruota didžiojoje Lietuvos dalyje. Liepos 20 d. prasidėjusi lokali kaitra liepos 29 d. peraugo į šalies masto kaitrą. Daugiausia stočių kaitra apėmė liepos 30 d. – rugpjūčio 3 d. Iš viso kaitra registruota 38 LHMT tinklui priklausančiose meteorologijos stotyse (toliau – MS), automatinėse meteorologijos stotyse (toliau – AMS) ir AGMS. Biržų MS: 07.29–07.31 (3 dienos) ir 08.02–08.04 (3 dienos); Dotnuvos MS: 07.28–07.31 (4 dienos) ir 08.02–08.04 (3 dienos); Kauno MS: 07.29–07.31 (3 dienos); Kybartų MS: 07.29–08.03 (6 dienos); Lazdijų MS: 07.30–08.03 (5 dienos); Nidos MS: 07.31–08.02 (3 dienos); Panevėžio MS: 08.02–08.04 (3 dienos); Raseinių MS: 07.30–08.03 (6 dienos); Šilutės MS: 07.28–07.30 (3 dienos); Telšių MS: 07.30–08.02 (4 dienos); Varėnos MS: 07.29–08.03 (6 dienos); Akmenės AMS: 07.26–07.28 (3 dienos) ir 07.30–08.03 (5 dienos); Alytaus AMS: 07.30–08.03 (5 dienos); Marijampolės AMS: 07.28–08.03 (7 dienos); Mažeikių AMS: 07.30–08.02 (5 dienos); Radviliškio AMS: 07.28–08.04 (8 dienos); Tauragės AMS: 07.25–08.03 (10 dienų); Vėžaičių AMS: 07.25–07.27 (3 dienos) ir 07.31–08.02 (3 dienos). Birštono AGMS: 07.28–08.04 (8 dienos); Druskininkų AGMS: 07.28–08.04 (8 dienos); Elektrėnų AGMS: 08.01–08.03 (3 dienos); Joniškio AGMS: 07.27–08.04 (8 dienos); Jurbarko AGMS: 07.25–08.03 (10 dienų); Kaišiadorių AGMS: 07.28–08.04 (8 dienos); Kalvarijos AGMS: 07.30–08.03 (5 dienos); Kazlų Rūdos AGMS: 07.30–08.03 (5 dienos); Kelmės AGMS: 07.20–07.23 (3 dienos), 07.25–07.28 (4 dienos) ir 07.30–08.03 (5 dienos); Kretingos AGMS: 07.31–08.02 (3 dienos); Kupiškio AGMS: 07.29–08.03 (6 dienos); Pagėgių AGMS: 07.26–08.02 (8 dienos); Pakruojo AGMS: 07.20–07.23 (4 dienos) ir 07.26–08.04 (10 dienų); Plungės AGMS: 07.24–07.27 (4 dienos) ir 07.29–08.02 (4 dienos); Prienų AGMS: 07.29–08.04 (7 dienos); Rietavo AGMS: 07.30–08.03 (5 dienos); Skuodo AGMS: 07.25–07.28 (4 dienos) ir 07.30–08.02 (4 dienos); Šakių AGMS: 07.29–08.03 (6 dienos); Šalčininkų AGMS: 08.01–08.03 (3 dienos); Trakų AGMS: 08.01–08.03 (3 dienos). Rugpjūčio 810 d. kaitra registruota 18 LHMT tinklui priklausančiose MS, AMS ir AGMS: Dotnuvos MS, Lazdijų MS, Raseinių MS, Akmenės AMS, Tauragės AMS, Birštono AGMS, Druskininkų AGMS, Elektrėnų AGMS, Joniškio AGMS, Jurbarko AGMS, Kaišiadorių AGMS, Kazlų Rūdos AGMS, Kelmės AGMS, Pakruojo AGMS, Plungės AGMS, Radviliškio AMS, Rietavo AGMS, Šakių AGMS.
Taip pat LHMT informavo, kad nebuvo pasiektas ir stichinio meteorologinio reiškinio speigo rodiklis. Remiantis jau minėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, speigas registruojamas, kai minimali oro temperatūra yra –30 °C ar žemesnė ir trunka 1–3 paras.
Esant reikalui SAM ESSC aktyviai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, GMP įstaigas dėl informacijos pateikimo apie suteiktas greitosios medicinos pagalbos paslaugas dėl karščio ir šviesos padarinių, nudegimo saulės spinduliais, nušalimų, hipotermijos, kitokio žemos temperatūros poveikio, dėl intensyvaus natūralaus šalčio poveikio ir teikia apibendrintą informaciją SAM ir SMLPC.
Pagal greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų pateiktą informaciją,
2018 m. liepos 20 d. – rugpjūčio 5 d. 46 pacientams buvo suteikta pagalba dėl šilumos ir šviesos poveikio. Pagalbos dėl nudegimo saulės spinduliais neprireikė.
Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d. 46 pacientams buvo suteikta pagalba dėl nušalimų, 15 – dėl hipotermijos, 32 – dėl kitokio žemos temperatūros poveikio ir 13 – dėl intensyvaus natūralaus šalčio poveikio. Bendras nukentėjusiųjų nuo šalčio asmenų skaičius – 106.
 
                      Ekstremalių sveikatai situacijų metu taikytos prevencijos priemonės
 
Taikyta prevencijos priemonė – visuomenės informavimas. Informacija apie kaitrą teikta LHMT, SAM ESSC ir SMLPC interneto svetainėse ir žiniasklaidai. LHMT apie kilusias ir prognozuojamas išskirtines klimato kaitos grėsmes taip pat informavo SMLPC.
Siekdamas sumažinti sergamumą nariuotakojų platinamomis ligomis, ULAC taikė įvairias prevencines priemones. Pagal turimus duomenis, 2018 m. nuo EE iš viso paskiepyta 128 166 kartus. Tai 1,1 proc. daugiau nei 2017 m. (126 706 kartai).
 
 
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė
 
 

  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis
Mano kraštas

Partneriai