NAUJIENOS

Lietuva ir Prancūzija tęsia dialogą

Kategorija:

Miestas:

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Prancūzijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Philippe Jeantaud, Prancūzijos regioniniu patarėju žemės ūkio klausimais Jean–Louis Buer, ekonomikos patarėju Jack Pillain ir jo pavaduotoja Danute Litviniene.

Susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi žemės ūkio bei bendradarbiavimo klausimai: situacija ES pieno rinkoje, bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), biologinės žemdirbystės reglamentavimas, afrikinio kiaulių maro situacija bei kitos žemės ūkiui svarbios temos.

Sveikindamas ambasadorių P. Jeantaud, žemės ūkio ministras pastebėjo, kad Prancūzija yra labai svarbi Lietuvai šalis, stipri tiek savo agrarine politika, tiek ekonomika, o abiejų valstybių nuomonės žemės ūkio klausimais dažniausiai sutampa.

Ambasadorius P. Jeantaud teigė neabejojantis, kad naujosios Prancūzijos ir Lietuvos Vyriausybių komandos tęs puikų dvišalį bendradarbiavimą bei atskleidė, kad Prancūzija atidžiai stebi Lietuvos poziciją tiek Briuselyje, tiek kitur nagrinėjamais klausimais. Svečias domėjosi Lietuvos pieno sektoriaus situacija, taisyklių supaprastinimo ir gamtosauginių reikalavimų pusiausvyra bei afrikinio kiaulių maro padėtimi Lietuvoje.

Pristatydamas pieno rinkos padėtį žemės ūkio ministras B. Markauskas pabrėžė, kad dėl Lietuvos priklausymo nuo situacijos pasaulinėje pieno rinkoje, išlieka nuolatinė kainų svyravimo grėsmė ir nepaisant tam tikrų atsigavimo ženklų kai kuriose pieno produktų tarptautinėse rinkose (stebimos rekordinės sviesto kainos ir ženkliai pakilusios sūrių kainos), padėtis tebeišlieka nepastovi ir reikalaujanti nuolatinės stebėsenos.

„Per 25 m. Lietuva šiame sektoriuje prarado išties daug. Jei kažkada gaminome 3 mln. t pieno, tai šiandien tik apie 1,5 mln. t. 2014 m. pieno sektoriaus krizė stipriai paveikė pieno sektorių ir kirto per supirkimo kainas, nes Lietuva yra labai priklausoma nuo eksporto. Padarėme labai daug atverdami naujas rinkas, šiandien Lietuva gali eksportuoti pieno produktus beveik į 100 pasaulio šalių. Naujoji Vyriausybė turi ambicijų pakankamai stipriai didinti gyvulininkystės, pieno sektorių, tačiau reikia pripažinti, kad tai nebus lengva, nes ūkininkai linkę rinktis augalininkystę“, – teigė žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras išskyrė dvi problemas, kurias ambasadoriaus prašė perduoti aukštesniems Prancūzijos vadovybei: Europos Sąjungos (ES) politika dėl intervencinių lieso pieno miltelių (LPM) sandėlių ir savanoriška susietoji ES parama už gyvulius.

Šiuo metu intervencijoje yra sukauptos didelės LPM atsargos, kurias sunkiai sekasi realizuoti. Šiemet ES jau supirkta apie 8 tūkst. tonų intervencinių LPM, iš jų net 3459 – Lietuvoje. Situacija, pasak ministro, LPM rinkoje neigiamai veikia visą pieno sektorių, o didžiulių sukauptų kiekių realizavimas rinkoje problemą gali dar labiau komplikuoti.

„Prieš kelias savaites susitikęs su ES komisaru Phil Hogan prašiau, kad Komisija labai atsargiai elgtųsi su LPM atsargomis, nes bet koks didesnis kiekis rinkoje gali paveikti pieno kainas. Todėl tikiuosi Prancūzijos dėmesio bei solidarumo – mums tai labai svarbu“, – pabrėžė B. Markauskas.

Taip pat ministras prašė Prancūzijos paremti Lietuvą  diskusijoje su Europos Komisija dėl savanoriškosios susietosios paramos už gyvulius. Europos Komisija (EK), pastebėjusi, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, pareikalavo, kad Europos Sąjungos (ES) savanoriškoji susietoji parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta.

Prancūzijos ambasadorius pažadėjo perduoti šiuos prašymus naujai paskirtai Prancūzijos valdžiai bei  domėjosi Lietuvos požiūriu į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

„Lietuva, kaip ir Prancūzija, pasisako už stiprią BŽŪP, už tęstinumą be kardinalių pasikeitimų. Manau, nesunkiai sutarsime dėl BŽŪP struktūros, įtraukiant į ją ir ūkininkų rizikų valdymą. Lietuvai taip pat labai svarbus tiesioginių išmokų konvergencijos klausimas. Puikiai suprantame senųjų ES ir jų ūkininkų poziciją, tačiau tenka pripažinti, kad mūsų ūkininkų sąnaudos jau yra labai panašios su kitų šalių ūkininkų išlaidomis, o išmokos – gerokai mažesnės. Tad kalbamės su ES narėmis, nenorime priešpriešos, tačiau tikimės, kad derybos įvyks ir rezultatą mūsų ūkininkai pajus“, – teigė žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Kalbėdamas apie taisyklių supaprastinimo ir gamtosauginių reikalavimų situaciją žemės ūkio ministras pabrėžė biurokratijos mažinimo svarbą. Kontrolė, pasak jo, turėtų būti supaprastinta, kad ūkininkas nebūtų priverstas visą dieną pildyti popierių, vietoj tiesioginės savo veiklos.

Susitikimo metu aptarta ir Ekologinės žemdirbystės reglamento projekto priėmimo situacija. Tikimasi šį projektą priimti Estijos pirmininkavimo ES metu. Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, kalbėdamas apie ekologinių produktų gamybą buvo kategoriškas – Lietuva nori matyti visiškai švarių produktų gamybą. Pasak jo, žemės ūkio produktuose turi būti nulinis chemijos pėdsakas, jei šalims narėms bus palikta apsisprendimo laisvė, Lietuva matytų tame konkurencijos iškraipymą.

Dėmesio sulaukė ir afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija Lietuvoje, ministras trumpai pristatė padėtį mūsų šalyje, papasakojo apie neseniai vykusį aukšto lygio pasitarimą Latvijoje bei išsakė turįs viltį, kad Lietuvai neteks mokyti Prancūzijos, kaip elgtis AKM užklupus.


  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis
Mano kraštas

Partneriai