Liana Ruokytė-Jonsson:stipriname kultūrą, kaip neatsiejamą kasdienio žmogaus ugdymo, pilietinimo instrumentą

„Praėję metai buvo pilni skubių ir svarbių darbų, tačiau pavyko įgyvendinti pagrindinius užsibrėžtus tikslus“, – pažymėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson surengtoje spaudos konferencijoje pristatydama 2017 m. ministerijos nuveiktus darbus ir 2018 m. planus. Buvo parengti kultūros politikos pertvarkai svarbūs įstatymų projektai, sukurtas nacionalinės scenos ir meno įstaigų finansavimo naujas modelis, skaidresnis tampa  kultūros projektų finansavimas, įkurta ministerijos Kolegija, peržiūrėtos ir įveiklintos patariamosios tarybos. Sukūrus Medijų tarybą, padėti pamatai tiek tampresniam bendradarbiavimui su žiniasklaidos, verslo atstovais, tiek sprendžiant informacinių karų iššūkius. Įgyvendinta Kultūros ministerijos struktūros kokybinė pertvarka.

„Manyčiau, kad per vienerius metus įtvirtinome kultūrą kaip vieną iš valstybės prioritetų, – teigė kultūros ministrė. – 2018- ieji bus naujų darbų metai, stiprinant  kultūrą, kaip neatsiejamą kasdienio  žmogaus ugdymo, pilietinimo instrumentą“.

Pasak ministrės, laikomasi  įsipareigojimų didinti kultūros finansavimą. 2018 m. biudžete kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų. Tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir – 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis lyginant su praėjusiais metais.

Įtvirtinant kultūrą kaip strateginį valstybės prioritetą, labai svarbus vaidmuo tenka regionams. 2018 m. regioninei kultūra bus skiriamas ypatingas dėmesys – daugiau projektų, lėšų, daugiau dėmesio iniciatyvoms, infrastruktūros įveiklinimui. Per šiuos metus Lietuvos kultūros taryboje bus sukurtas Regioninio kultūros projektų finansavimo modelis, jau pradėtos remti mažosios Lietuvos kultūros sostinės, rengiamas M. K. Čiurlionio kelio projektas, kuris taps  bandomuoju projektu, padedančiu įgyvendinti Lietuvos kultūros kelių projektą. Regionus pasiekia ES finansinė parama – iš 2018 m. numatytų 22 mln. eurų didžiausi infrastruktūros projektai bus įgyvendinami regionuose (Šiaulių Aušros muziejaus Venclauskių namų pritaikymas daugiafunkcinėms muziejinėms veikloms, Mažeikių rajono Renavo dvaro pritaikymas viešojo turizmo reikmėms, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro įrangos atnaujinimas, Telšių kultūros centro modernizavimas).

Tarp šių metų prioritetų – kultūros politikos pagrindų įstatymas. „Šis įstatymas tam tikras moralinis valstybės įsipareigojimas finansine, politine, infrastruktūros gerinimo prasme“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson. Kartu kultūros ministrė pažymėjo, kad kultūros politikos pagrindų įstatymu turėtų būti numatyta tampresnė sąveika su savivalda, nepažeidžiant jos autonomijos. Nes šiuo metu įgyvendinami bendri tikslai, siekiais, , tačiau veiklos išsiskiria ir neduoda siekiamo rezultato.

Šiemet pradedamas įgyvendinti  kultūros paso projektas – nemokamų  paslaugų paketas moksleiviams nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Valstybės 100-mečio proga  Kultūros  ministerija moksleiviams  sudarė galimybę nuo vasario  mėnesio  nemokamai lankytis  ministerijai pavaldžiuose muziejuose. Tam  numatyta 600 tūkst. eurų.

2018 m. – Europos kultūros paveldo metai. Jau patvirtintas Lietuvoje įgyvendinimas veiksmų planas, kurio atidarymo renginys planuojamas Vilniaus knygų mugėje. Taip pat bus organizuojama  tarptautinė mokslinė konferencija „Kauno modernizmo architektūros reikšmė ir perspektyvos“ ir Tarptautinis forumas „Modernizmo architektūros maršrutas Europoje: iššūkiai ir galimybės“, vyks Kultūros ir Muziejų naktų renginiai miestuose ir miesteliuose tema – „Modernėjanti Lietuva“. „Raginame savivaldybes jungtis prie Europos kultūros paveldo metų – pažinti paveldą savo miestuose ir miesteliuose, kuris slypi šalia esančiuose pastatuose, interjeruose, namų aplinkoje ir žmonių istorijose“, – kviečia kultūros ministrė.

Nauju ir labai svarbiu prioritetu tampa Visuomenės informacinio atsparumo priešiškai propagandai ugdymas. Kartu su socialiniais partneriais, su įsteigta Medijų taryba bus stiprinama pilietiškai atsakinga pliuralistinė žiniasklaida. Į tautinio identiteto stiprinimą įtraukiama  kino sklaida ir edukacija. Valstybės 100-mečiui  finansuojama 17 filmų, artimiausiu metu bus inicijuotas nacionalinis  identitetui reikšmingų  filmų bei vaikams ir jaunimui skirtų filmų konkursas. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaujama saugaus interneto ir medijų raštingumo projektuose. Naujoje Kultūros ministerijos struktūroje steigiami Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyrius, Strateginės komunikacijos skyrius.

Kultūros ministerijos inf.