Lauko pedagogika sprendžia darželių problemą, ugdo sveikus vaikus

Lietuvos didžiųjų miestų tėveliams nerandant savo vaikams darželiuose vietos, lauko pedagogikos atstovai siūlo originalią išeitį: kurti vaikų priežiūros grupes, o tam pasirodo labiausiai reikia ne didelių patalpų, o gryno oro, lauko, miško ir kitų paprastų dalykų.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko lauko pedagogikos mokytojos ir praktikės iš Jungtinės Karalystės Juliet Robertson intensyvūs seminarai susidomėjusiems šia veikla praktikams ir tėveliams. Juliet Robertson – mokymo konsultantė iš Škotijos, kuri specializuojasi lauko pedagogikos ir žaidimų lauke srityse. Ji vadovauja, inicijuoja ir kuruoja naujus lauko projektus, atlieka rimtas lauko pedagogikos studijas. J. Robertson veda lauko pedagogikos mokymus skirtingose šalyse. Noras skleisti informaciją ir sukauptas žinias kilo jau po 1986 m. pradėto darbo su vaikais lauko darželiuose. Daugiau nei 80 proc. laiko vaikai tiek vasarą, tiek žiemą praleidžia lauke. Tarptautinė patirtis, nuolatiniai mokymai ir mokymo kelionių tinklas gan platus. Jis apima Kanadą, Švediją, Čekiją, Norvegiją, Bulgariją. Tai šalys, kurios nori, kad lauko pedagogikos žinia ir taikymas plistų jų darželiuose, mokyklose ir jaunimo ugdymo centruose. Intensyvūs savaitės trukmės kursai mūsų šalyje ženkliai prisidėjo, kad subtilūs lauko pedagogikos elementai skleistųsi ir Lietuvoje.

Tėvystės centras plečia veiklą

Buvusi VšĮ Tėvystės centro direktorė ir viena iš steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė džiaugiasi, kad veiklos Tėvystės centre ne tik kad nesustoja, bet ir dar labiau išsiplečia. „Vis pagalvodavome, kaip būtų puiku, jei prie Tėvystės centro įsikurtų vaikų darželis. Kad čia galėtų susitikti mamos ir vaikai, su kuriais kartu „augome“: mokėmės kartų laukti vaikelio, dalyvavome žindymo, nešiojimo ir kituose kursuose, šeimų susitikimuose. Vaikams paaugus, mamoms grįžus į darbą, prireikia pastovios vaikų priežiūros grupės, kurioje vaikai būtų auginami ta pačia dvasia, sąmoningai. Lauko pedagogika paremtas darželis tam labai tinka". 

VšĮ Tėvystės centro direktorė ir lauko darželio „Po smilgom“ kūrėja Ieva Dapšauskė sako: ,,Dar negimus sūnui kartu su vyru susivokėm, kad vaiko auginimas yra sąmoningai apgalvotas žingsnis. Kai išaugome kūdikiškus rūpestėlius, atėjo laikas priimti dar vieną svarbų sprendimą – kas ir kaip toliau lavins, ugdys ir prižiūrės mažylį. Kaip ir kiti pareigingi tėveliai užpildėme prašymą valstybiniam darželiui gauti. Sunku buvo išsirinkti į kokį „top“ 5 sąrašą galėtų pretenduoti mūsų sūnus, kuris labai judrus, žingeidus ir gerai jaučiasi, kai būna gamtoje. Mums labai artimos Valdorfo ugdymo idėjos ir veiklos, tačiau giliau susipažinus su lauko pedagogikos ir lauko darželių patirtimi šią vasarą aplankytame lauko darželyje Goerlitz mieste, Vokietijoje, praėjusią savaitę lauko pedagogikos seminare, suvokėme, kad Valdorfo ir lauko pedagogikos idėjos persipynę, nes grįstos žaidimu, per kurį vaikai puikiausiai įsisavina tiksliuosius, gamtos mokslus, įgauna raštingumo, literatūros įgūdžių, nuolat kuria pasaulį, kuriame jiems gera gyventi. Kilus idėjai sukurti darželį didžiausias iššūkis – išmokti netrukdyti vaikams žaisti.“

Lauko pedagogika paremtose grupėse labai daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui lauke, aplinkos pažinimui, tyrinėjimams. Vaikai žaidžia ne įprastais žaislais, o naudojasi pasirinktai veiklai reikalingomis priemonėmis, įrankiais, įvairiais daiktais. Užsiėmimai visuomet virsta draugiškais ir linksmais žaidimais. Galioja taisyklė, leidžianti vaikui pačiam rinktis jį dominantį užsiėmimą ir mokytis savarankiško atradimo keliu, o ne gaunant tiesiogines instrukcijas. Vaikas lauko darželyje atranda save, natūralesnius ir šiltesnius santykius su aplinkiniais bei gyvąją gamtą – tikrąjį pasaulį, kuris užpildo vaiko prisiminimus spalvingomis patirtimis ir išgyvenimais.

Lauko pedagogikos teigiama įtaka raidai ir sveikatai

Tėvystės centro darželio „Po smilgom“ kūrėja Milda Jankauskienė, dalyvavusi lauko pedagogikos seminare – mokymuose dalijasi: „Visa mano vaikystė prabėgo gamtoje. Tai buvo natūralu ir paprasta. Su broliais žaisdavome ir lakstydavome po miškus, laukus, jodinėdavome arkliais ir kurdavome laužus, bet niekada apie tai negalvojau kaip apie galimybę ugdyti(s). Praėjusią savaitę į Vilnių atvykusi lektorė iš Škotijos sužavėjo savo entuziazmu ir patirtimi lauko pedagogikoje. Sužinojau begalę naudingų praktinių patarimų, kaip paprastus vaiko žaidimus su vandenių ir gamtinėmis medžiagomis paversti į raštingumo, matematikos, meno ir kt. ugdomąsias veiklas. Buvo nepaprastai įdomu matyti kaip išradingai naudojami ne tik pagaliai ir akmenys, bet ir šiuolaikinės technologijos. Laisvė žaisti, kurti ir improvizuoti lauko pedagogikoje yra ne tikslas,  bet ir būtinybė, nes atvėrus savo mintis ir praplėtus akiratį į lauką, mišką galimą perkelti bet kokį užsiėmimą. Tai galimybė vaikams augti laisvai judant ir mokantis, tų pačių svarbių dalykų kaip ir kitose ugdymo įstaigose, tik gamtos apsuptyje.“ 

Šie darželiai žymiai daugiau dėmesio skiria gerai vaikų sveikatai, nes vieta, kurioje įrengiamas lauko darželis, yra grynesniame ore, švaresnėje aplinkoje, natūralioje gamtoje, naudojamos natūralios priemonės, sveikiau maitinamasi.

Per daugiau kaip 20 metų Skandinavijoje ir pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi, sveikatai. Apibendrinant sukauptą patirtį bei atliktus tyrimus apie lauko darželius ir lauko pedagogiką apskritai galima teigti, kad vaikai juose auga fiziškai aktyvesni ir tvirtesni – demonstruoja geresnę pusiausvyrą, vikrumą ir jėgą. Reguliariai būnančių lauke vaikų sveikata ir imunitetas stiprėja, todėl jie rečiau serga. Būdami visą dieną gamtoje vaikai turi daugiau galimybių lavinti smulkiąją bei stambiąją motoriką. Vaikai jaučiasi saugesni juos supančioje aplinkoje, nes yra įtraukiami į rizikos vertinimo, prisiėmimo bei valdymo procesus.

Savo sūnų Danielių į lauko darželį leisiantis sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Juozas Dapšauskas dalijasi savo patirtimi ir ateities lūkesčiais: „Sveiko gyvenimo ugdymo principais paremta veikla duoda gražius rezultatus. Sūnui Danieliui jau greit bus 2 metai, tačiau dar nėra sirgęs jokiomis ligomis. Aplinkiniai sakydavo, kad jei dar lig šiol nesirgo, tai, pradėjęs eiti į darželį, tikrai dažnai sirgs, vieni nuo kitų greitai užsikrečia, tada prasidės tikrieji vargai ir stresai. Su ta mintimi, kad prasidės užkrečiamos ligos, kaip ir buvau susitaikęs, bet kai susipažinau su kitų šalių ilgalaike patirtimi, kad darželis gali būti ne ligų „pasigavimo“ vieta, bet būtent visapusiškai sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymosi vieta, požiūris pasikeitė. Manau, tai parodys lauko pedagogika ir sveiko gyvenimo įgūdžių diegimu paremtas lauko darželis „Po smilgom“, tokio tipo darželio veiklą visą savaitę teko stebėti šią vasarą Vokietijoje“.

Lauko pedagogika Lietuvoje bus skleidžiama bendradarbiaujat su Lietuvos sveikuolių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis, politinėmis ir valstybinėmis organizacijomis, žiniasklaidos priemonėmis. Siekiama, kad ir tradiciniai darželiai perimtų šią lauko pedagogikos patirtį ir juose augtų sveiki ir kūrybingi vaikai. Lauko pedagogikos žinios ir patirtis bus tobulinamos ir ateityje bendradarbiausiant su tokio tipo darželiais užsienyje. Taip ne tuščiomis kalbelėmis, o darbais prisidėsime prie Seimo paskelbtų Vaikų sveikatos metų realaus įgyvendinimo.

Nuo rugsėjo 1 d. Tėvystės centras kviečia į lauko pedagogika paremtą lauko darželį-vaikų priežiūros grupę „Po smilgom“ Vilniaus centre, kuri veiks Pavilnių regioniniame parke (Dailidžių g.). Daugiau informacijos:http://prieraisiojitevyste.lt/lauko%20darzelis.

Lauko pedagogikos vaikų lauko darželio grupes Tėvystės centras planuoja suburti ir Utenoje, Ukmergėje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje ir kitose vietovėse.

Juozas Dapšauskas