Violeta Riaukienė: laisvė veikti bendruomenėms

Praėjusiais metais Klaipėdos rajonas atvėrė naujas duris ir langus bendruomenėms, kurios, tikimasi, pačios plės horizontus tęsdamos pradėtas veiklas, imsis įgyvendinti naujus projektus ir sujungusios jėgas sužibės Valstybės šimtmečio metais. Apie tai kalbamės su Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukiene.
Ar galime drąsiai teigti, kad bendruomenėmis vis labiau pasitikima, kad joms suteikiama ne tik erdvė diskusijoms, bet ir dar daugiau galimybių priimant ir įgyvendinant naudingus sprendimus?
Taip, turbūt galime taip teigti, nes bendruomenės vis labiau supranta, kas yra naudinga to krašto žmonėms, kaip galima prisidėti, kad gerėtų gyvenamoji aplinka, kad būtų į veiklas įtraukti ir socialiniai partneriai, ir kuo gausesnis būrys įvairios patirties, amžiaus grupių ir polinkių žmonės. Apie tai pernai išsamiai kalbėta Vėžaičiuose vykusioje diskusijoje „Bendruomenė šiandien ir ateities perspektyvoje“.
Visose srityse šiuo metu stengiamės propaguoti tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą. Puiku, kad ir bendruomenės tai puikiai supranta ir ta linkme suka įgyvendindamos savo projektus, − nes tik taip galima pasiekti ir gyvenimo kokybės pokyčių prisidedant prie patogios infrastruktūros sukūrimo gyvenvietėse, stiprinant visuomenės sveikatą, lavinant socialinius įgūdžius, keliant kultūros renginių kokybę ir daugelyje kitų sričių, kurios dabar taip pat vis labiau siejamos viena su kita, − pavyzdžiui, kultūra su edukaciniais projektais, socialiniai projektai – su verslumo įgūdžių lavinimu ir pan.
Minėtoje diskusijoje kalbėta dėl bendruomeninės veiklos filosofijos tolesnio formavimo, − tikėkimės ir to, kad bendruomenės, ugdydamos gyventojų verslumo įgūdžius, nepamirš savanoriškos veiklos, kuri reikalinga tarpusavio pagalbai, žmonių, stokojančių socialinių įgūdžių, taip pat ir mūsų jaunosios kartos, ir mūsų kraštiečių, emigravusių į užsienį, įtraukimui.
Sėkmingai parengtas, paskutiniame praėjusių metų Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas ir įvardytas kaip vienas geriausių 2017 m. sprendimų Bendruomeninės veiklos stiprinimo programos įgyvendinimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas. Ką galėtumėte pasakyti apie šį dokumentą?
Programos lėšas projektams skirstys ne politikai, o išplėstinės seniūnaičių sueigos, t. y. pačios vietos bendruomenės. Taigi pasitikėdami bendruomenėmis suteikiame joms daugiau savarankiškumo – galimybę patiems priimti sprendimus. Todėl patvirtinti ir Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų seniūnaičių sueigos nuostatai. Išplėstinėse seniūnaičių sueigose jau metų pradžioje bus sprendžiama, kokios srities projektus įgyvendinti. Visos savivaldybės bendruomenių projektams bus paskirstyta 90 tūkst. eurų pagal seniūnijų gyventojų skaičių. Finansavimo tvarka, taip pat ir saugikliai nustatyti tvarkos apraše, − belieka tikėtis, kad ši programa taip pat gerai veiks, kaip yra puikiai parengta.
Savivaldybė skirsto lėšas ir pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą finansuojamas priemones bendruomeninei veiklai savivaldybėse, taip pat ir neįgaliųjų organizacijoms. Kaip ir kiek prisidedame prie šių projektų?
Šiemet šiems vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinantiems projektams skirta 41 728 eurų. Iš 17 projektų tik vienas įvardytas kaip tiesioginė socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir (ar) grupėms – Veiviržėnų seniūnijos jaunimo klubo „Ekipa“ projektas „Mes visuomenės dalis“, − tačiau pabrėžtina, kad į visus kultūrinės ir švietėjiškos, sporto ir sveikatinimo veiklos projektus turi būti kuo labiau įtraukiami žmonės ir šeimos, kurie jaučia atskirtį ir norėtų iš jos išbristi.
Mūsų savivaldybė apie 35 proc. prisideda prie Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo (pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą tvarką savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 20 proc.).
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos rajono savivaldybei projektams įgyvendinti 2018 m. skyrė 72 998 eurus, Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų skirs 41 117 eurų.
Šios lėšos paskirstytos Klaipėdos rajono amatų centrui, viešajai įstaigai „Revilita“, taip pat Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centrui ir Klaipėdos ir Telšių aklųjų centrui, teiksiantiems paslaugas mūsų rajono žmonėms.
Kokiems dar projektams įgyvendinti bendruomenės gauna lėšų iš Savivaldybės?
Savivaldybė pernai finansavo ir Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų „Bendruomenė – bendruomenei“ programos projektus. Pagal šią programą 7-ioms bendruomenėms (pagyvenusių žmonių klubui „Užuovėja“, Girininkų kaimo bendruomenei, Girkalių bendruomenės centrui, asociacijai „Priekulės ainiai“, Vėžaičių bendruomenei, Lapių bendruomenės centrui, Dauparų bendruomenei) padalinti 4750 eurų. Bendruomenių nariai mokosi tradicinių amatų, pavyzdžiui, velti vilną, organizuoja edukacines išvykas ir sporto renginius.
Ar skiria bendruomenės dėmesio Valstybės šimtmečio minėjimui?
Nors Valstybės šimtmečio minėjimo programoje yra tik vienos bendruomenės priemonė − Agluonėnų seniūnijos bendruomenės planuojama įrengti meninė kompozicija, tačiau bendruomenės nemažai renginių ir kitokių priemonių skiria šiai iškiliai datai paminėti. Pavyzdžiui, iš pernykštės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomeninės veiklos savivaldybėse rėmimo programos Gargždų miesto bendruomenės projektui „101 žingsnis“ skirta 10 703 eurų, iš šios programos taip pat finansuotas „Priekulės ainių“ projektas „Priekulės seniūnijos nevyriausybinių organizacijų telkimas krašto turistinio patrauklumo didinimui“, pagal kurį bus padarytos lentelės su istorinių šimtmečio datų, asmenybių aprašais ir pan.
Nemažai bendruomenių dalyvavo ir kalėdinių eglučių puošimo akcijoje?
Taip, iš tiesių, gana daug bendruomenių prisijungė, prizines vietas laimėjusieji taip pat yra bendruomenių žmonės. Pirmą vietą laimėjusi Priekulės parapijos eglė buvo papuoštą Valstybės šimtmetį atspindinčiais ženklais, daug fantazijos, išmonės, kūrybiškumo, tradicijų išmanymo parodė ir kitos dalyvavusios bendruomenės. Antra vieta atiteko Trušelių būsto kvartalo bendruomenei, trečia – Dituvos pagrindinės mokyklos bendruomenei. Esu įsitikinusi, kad nuo mažų dalykų prasideda dideli.
Ačiū visų bendruomenių žmonėms, kurie neabejingi bendruomeniškumui ir tikrai bendrystei. Nors kartais nelengva rengti projektus ir juos įgyvendinti, neatsiliekant nuo terminių, rengti finansines ataskaitas, tačiau tikimės, kad mūsų Sveikatos apsaugos skyriaus specialistės Jolanta Polekauskienė ir Ugnė Tamošauskienė yra ir liks didelės pagalbininkės.
Linkiu pakilių, šviesių ir prasmingų atėjusių Valstybės šimtmečio metų!