Kur tu, mano vaikystės slenksti?

Kategorija:

Miestas:
Kur tu, mano vaikystės slenksti?
Margaspalvis rugsėjis kiekvienam iš mūsų vis labiau sužadina mokyklinių metų  ilgesį, paskandina į prisiminimų jūrą. Ir nesvarbu kiek prabėgo metų, širdyje išlieka tie jaudinantys rugsėjai, mokytojų žodžiai ir klasės draugų ilgesys. Visi, Mielieji, mes rašėme pirmas raides ir piešėme gėles – spalvotas ir gražias. Ant pirštų, nosių ir širdy dar pasiliko rašalo dėmės, jos pasiliko visam laikui.
 Su jauduliu šiandieną laukėme rugsėjo pirmosios šventės. Kiekvienoje seniūnijos šeimoje, per vaikus ar anūkus prasideda dar vieni pažinimo ir tobulėjimo metai, ateities kūrimo metai.
Mokykla – ne tik žinios. Mokykla – tai mūsų antrieji namai, kuriose užtenka vietos mūsų lūkesčiams ir svajonėms. Mūsų asmenybės, moralinės nuostatos, vertybės išauga mokykloje. Meilė Tėvynei, gamtai, dainoms, legendoms, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti taip pat ateina iš mokyklos laikų. Ir šiandieną ne tai svarbiausia,  kur mes esame, kas mes esame, svarbiausia yra nuoširdumas, paprastumas ir tai yra didžiausios vertybės, kurias mes įgauname mokykloje.
Po daugelio metų buvę Aukštadvario seniūnijos mokiniai sugrįžo į buvusią Čižiūnų aštuonmetę mokyklą. Šių metų rugpjūčio 26 d. Aukštadvario seniūnijos  Čižiūnų kaime vyko buvusių  mokytojų ir mokinių susitikimas, į kurį sugužėjo net šimtas kraštiečių iš visų Lietuvos kampelių. Susirinko tie, kuriems yra širdimi išmatuotas šis, nuo vaikystės brangus tėviškės kampelis, mokykla, klasės draugaiir Mokytojai.
  Aukštadvario valsčiuje Čižiūnų kaime mokykla pradėjo veikti jau XX amžiaus trečiame dešimtmetyje. Šiuo metu niekas net neprisimena,  kada ji įsikūrė. Anot kraštiečio, ilgamečio mokytojo Vinco Steponavičiaus, ji veikė jau 1921, o gal 1922 metais. Pradžioje buvo tik pradinė, privačioje sodyboje, patalpoje be grindų, mažais langeliais, tačiau ją lankė tuo metu jau 39 mokiniai.
1933 metais buvo pastatyta nauja medinė pradžios mokykla, kuri stūkso iki šiolei. Ji buvo dviaukštė, dviejų komplektų. Joje mokėsi aplinkinių kaimų vaikai ir Tamašavos vaikų namų auklėtiniai.
Nuo 1950-jų metų mokykla tapo septynmete, o vėliau aštuonmete.  Ši kaimo mokykla garsėjo berniukų choru, kuriam tuo metu vadovavo mokytojas Pranas Auškalnis. Visi čižiūniečiai dar prisimena, kaimo mokyklos choras  dalyvavo net Lietuvos respublikinėse moksleivių dainų šventėse. Buvo čia ir šokių būrelis, kurį labai mėgo mokiniai. Mokytojai buvo įkūrę dramos ratelius, šiame kaimo židinyje vyko koncertai, įvairios vakaronės.
Mažėjant vaikų skaičiui, 1974 metais mokykla vėl buvo reorganizuota į pradinę. O 2004 metais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Čižiūnų pradinė mokykla buvo prijungta prie Aukštadvario mokyklos – darželio „Gandriukas“. Buvę Čižiūnų mokyklos pastatai šiandieną  yra privatizuoti.
Neliko pastato, mokinių, mokytojų. Tačiau, artėjant rugsėjui, kraštiečius tiesiog traukte traukia tėviškės ilgesys. Šį saulėtą šeštadienį neišdildomi vaikystės prisiminimai atvedė mus  į Čižiūnus, prie buvusio mokyklos pastato, ant kurio pakabintame lape šio susitikimo iniciatorių  buvo užrašyti labai prasmingi žodžiai:
 „Kur tu, mano vaikystės slenksti,
   Mokyklos suole, paprastas, grubus.
   O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti
   Už tai, kad šiandien aš esu žmogus...“
Kiekvienas skaičiavome atvykusius klasiokus, bandėme atsiminti suolo draugus, įteikėme gėlių jau pražilusiems savo buvusiems Mokytojams. Susitikimą organizavo Aukštadvario seniūnija ir bendruomenė, o šio susitikimo iniciatorius – kraštietis Julius Buividavičius.
 Pabendravę prie senojo mokyklos pastato, Čižiūnų kapinėse padėjome gėles, atminimo žvakeles prie naujai pastatyto ąžuolinio kryžiaus ir tylos minute pagerbėme  visus Anapilin išėjusius Mokytojus ir mokinius. Po to ilgai šokome ir dainavome Aukštadvario bendruomenės namuose. Susirinkusius kraštiečius pasveikinti atvyko Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė", vadovaujamas Ritos Sinkevičiūtės.
Kalbėjomės, nuoširdžiais prisiminimais dalijomės apie tų laikų mokyklą. Daugelis mokinių buvo iš neturtingų šeimų, neturėjo net batų. Iš to kilo nepaprastai jaudinanti kraštietės Irenos Garčinskaitės iniciatyva, susitikimo metu buvo surinktos aukos neturtingiems Aukštadvario seniūnijos vaikams. Už jas bus nupirktos mokymo priemonės tiems, kurių šeimose šiandieną yra tikrai sunki materialinė padėtis.
Kraštiečių susitikimas paliko neišdildomą įspūdį.  Šią gražiąją idėją planuojame tęsti ir sekančiais 2018 - Aukštadvario miestelio mažosios Lietuvos kultūros sostinės metais.
Rugsėjo 1-ji – šviesi ir viltinga šventė, nuo kurios prasideda dar vieni pažinimo ir tobulėjimo metai, ateities kūrimo metai.Susitikimo dalyvių vardu visas Aukštadvario seniūnijos mokyklas,  vaikučius, jų tėvelius ir Mokytojus sveikinu su  naujų Mokslo metų pradžia. Linkiu nuoširdaus bendravimo, kuris visų Jūsųširdyse išliktų ilgam laikui.

Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė
 
 
Mano Krastas