Kunigaikščių Vasilčikovų gyvenimas Jurbarko Dvaro parke

Jurbarko dvaras buvo pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami fligeliais (sparnai). Pietiniame fligelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis fligelis buvo ištaigingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. Netoli šiaurinio fligelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė.
Garsi ir įtakinga Vasilčikovų giminė buvo labai turtinga – ji valdė didžiulius žemės plotus Rusijoje ir Ukrainoje. Ne vienas Vasilčikovų giminės atstovas buvo tapęs žinomu karo vadu ir valstybės veikėju.
Ilgiausiai ir daugiausiai Jurbarko Dvaru rūpinosi Sergėjus Ilarionas Vasilčikovas su žmona, Marija Vasilčikova. Būtent šių kunigaikščių dėka Jurbarko miestas ėmė plėstis, buvo įsteigta audinių audimo mokykla, taip pat buvo pastatyta pirmoji elektrinė. Taip pat gana palankiai žiūrėjo į tautinį atgimimą, net savo daržinėje leido parodyti Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“ premjerą.
Vėliau Jurbarko dvarą perrėmė valdyti jo sūnus Ilarionas, kuris vedė grasių grafų Viazemskių dukrą Liliją Leonidovną Viazemskąją. Būtent šiai jaunajai kunigaikštienei buvo surengtas iškilmingas sutikimas Jurbarke. Grafaitė Lilija buvo viena iš labiausiai išsilavinusių Rusijos moterų. Taip pat pasižymėjo savo energija, buvo gyvo, judraus charakterio. L ir I. Vasilčikovai užaugino 5 vaikus: Iriną, Aleksandrą, Tatjaną, Mariją ir Georgą.
Tačiau laimingą šeimos gyvenimą nutraukę pirmasis pasaulinis karas, kai 1914 m. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Kunigaikštis, kaip generolas, buvo paskirtas kavalerijos divizijos vadu, o kunigaikštienė ėmė vadovauti sanitariniam traukiniui įvairiuose fronto kovose.
Tačiau kaizeriui užėmus Jurbarką Vasilčikovams teko bėgti ir palikti savuosius rūmus. 1915 m Vokiečiai sužinoją kad šie įstabaus grožio rūmai priklauso Rusijos didikams juo sudegino. Taigi Vasilčikovams teko patirti nelengvą pabėgėlių dalią –iš Konstinopolio jie persikėlė į Maltą, paskui – Paryžių, Berlyną, Londoną. Ir tik karui pasibaigus grįžo į Lietuvą, aplankė Jurbarką tačiau didingi rūmai buvo suniokoti, nusavinti tuometinės valdžios ir vietinių žmonių išgrobstyti….
2015 m. Jurbarko Dvaro parkas atgijo vėl naujam gyvenimui, sutvarkytas ir išpuoselėtas tapo lankomiausia vieta. Čia lankosi ką tik susikūrusios šeimos, krykštauja vaikai, vedamos edukacijos bei rengiami Jurbarko miesto renginiai.