Kretingos gimtadienio aidai: darbai ir siekiai

Kategorija:

Miestas:
Kretingos gimtadienio aidai: darbai ir siekiai
Atrodo, tik vakar Kretinga šventė savo gimtadienį ir Antanines, o jau Joninių naktis dainomis, laužų liepsnomis ir linksmybėmis palydėta, nukeliavo į praeitį. Lieka patirti įspūdžiai, malonios susitikimo akimirkos su pažįstamais ir mažiau pažįstamais žmonėmis
Išskirtinė idėja dvigubam jubiliejui
„Ši šventė ypatinga tuo, kad šiemet švenčiame du jubiliejus – valstybės atkūrimo 100-metį ir Kretingos įkūrimo 765-metį, – birželio 11–17 dienomis vykusią šventę apibūdina rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. – Išskirtinis renginys – kūrybingo ir talentingo Kretingos jaunimo muzikos vakaras, į kurį birželio 9-ąją jaunimas į gimtąjį miestą suvažiavo ir iš kitų šalies vietovių. Birželio 13-ąją miestiečius ir svečius džiugino bardų, arba dainuojamosios poezijos muzikos vakaras „Baltas paukštis“, taip pat pernai užgimusi, nenusakomus įspūdžius visiems susirinkusiems dovanojusi Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ menų šventė „Nakties spinduliai“. Labai didžiuojamės ir Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko išleista monografija „Kretingos istorijos bruožai“. Tai jau antrasis knygos leidimas. Tik papildytas naujais faktais. Ir, be abejo, birželio 16 dieną vykusi pagrindinė šventė. Tądien miesto centre vyko amatininkų ir tautodailininkų mugė, vyko šventinė eisena miesto gatvėmis, miesto estradoje buvo surengta rajono dainų ir šokių šventė „Tai gražiai mane augino“. Nors į respublikinę Lietuvos šimtmečiui skirtą šventę išvyksta labai daug rajono meno kolektyvų, bet, deja, į ją buvo atrinkti ne visi, kurie ruošėsi. Todėl labai norėjome, kad visi kolektyvai pasirodytų Kretingos miesto dainų ir šokių šventėje. Sulaukėme nemažai kolektyvų ir iš kaimyninių savivaldybių,. Iš viso šioje šventėje dalyvavo apie 1600 dainininkų, šokėjų ir muzikantų. Ypatingai džiugu, kad šiais metais, šventės metu, rajono Garbės piliečio vardas suteiktas choreografei Živilei Adomaitienei, kurios vardą žino ne vien Kretingos krašto meno mėgėjai, bet ir visa šokanti Lietuva. Padėkota dar penkiems labiausiai kraštui nusipelniusiems žmonėms – amatininkei Ievai Garjonienei, rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialo vyresniajai bibliotekininkei Romutei Girskienei, rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai, rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristalė“, buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“, retro muzikos ansamblio „Gija“ vadovei  Kristinai Rimienei ir tautodailininkui Gediminui Staškauskui.“
„Kretingos rajonas turi gausią puokštę meno kolektyvų, gražių tradicijų ir kūrybingų žmonių, todėl, manau, mes esame pajėgūs 2020 ar vėlesniais metais Lietuvos kultūros sostine“, – kretingiškių siekius praskleidžia rajono tarybos narys, Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Dangiras Samalius.
 
Kretingos gimtadienio pikas – birželio 16 dieną – prasidėjo jau tradicija tapusiomis iškilmėmis prie miesto, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo. Kretingiškius bei miesto svečius sveikino rajono meras Juozas Mažeika. Šeimininkus ir svečius pagerbė šiame rajone išrinkti Seimo nariai Antanas Vinkus ir Levutė Staniuvienė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Į šventę atvyko svečiai iš Slovakijos Levice ir Estijos Viljandi miestų. Su pastaruoju Kretinga bendradarbiauja nuo 2008-ųjų, todėl šiemet abu miestai švenčia ne tik savo valstybių 100-mečius, bet ir savo partnerystės 10-ies metų sukaktį. Po sveikinimų Rotušės aikštėje buvo atidengta ir specialiai šventei sukurtų devynių Kretingos istoriją primenančių statinių maketų paroda. „Tai gimtajam kraštui ir jo istorijai neabejingų rajono moksleivių darbai, sukurti per neformalaus ugdymo užsiėmimus, – sakė  mero pavaduotoja D. Skruibienė. – Šią idėją – sukurti savo Kretingos, miesto, kuriame gyvena, sumažintą kopiją – prieš pusantrų metų pasiūlė šventės režisierius, Kretingos kultūros centro E. Radžiaus teatro vyr. režisierius Nerijus Gedminas. Idėjai pritarė ir ją įgyvendinti padėjo rajono savivaldybė, švietimo ir kultūros įstaigos. Be mokinių, maketus kūrė ir rajono Dienos veiklos centro neįgalieji, Švento Antano dienos centro lankytojai.“
„Kai man pristatė idėją, pritariau, bet mano įsivaizdavimas neprilygo tam, ką visi pamatėme per šventę.“, – mokinių darbais džiaugėsi ir rajono meras J. Mažeika, kurio teigimu, pasibaigus šventei, maketai bus eksponuojami įvairiose miesto erdvėse.
Kretinga turi susikūrusi ir savo prekinį ženklą – stilizuotą akį su šūkiu „Pamatykite širdimi“. Rotušės aikštės esančiame skvere – žydinti gėlių akis, kurios vyzdyje sudėlioti skaičiai 765, primena, kad šiais metais sukanka būtent tiek metų, kai Kretingos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Šalia – sienelė fotografavimuisi. Joje – svarbiausi Kretingos lankytini objektai, istoriškai keitęsi miesto pavadinimai. Prie Kretingos muziejaus sukurta gėlių kompozicija „Lietuvai – 100“ taip pat primena šiais metai švenčiamą Valstybės atkūrimo 00-mečio jubiliejų.
„Manau, Kretingą verta aplankyti jau vien dėl to, kad jinai turi nepaprastai turtingą istoriją. Galvoje turiu iškilias mūsų miesto asmenybes – Joną Karolį Chodkevičių, grafų Tiškevičių šeimą, kūrusią patrauklesnę ir gražesnę Kretingą. Jų palikimą mes turime turtinti ir puoselėti, auginti šį kraštą, stiprinti jį kūryba, profesiniai pasiekimais ir gerais darbais mūsų žmonių ir atvykstančiųjų labui“, – kviečia Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.
Sukaktis ženklina darbai
„Manau, šiuo metu Kretinga gyvena geriausiai, ko galėjome tikėtis, – paklaustas, ar pastarieji metai yra geriausi Kretingos istorijoje, sako meras J. Mažeika ir paaiškina. –Taip sakau, galvoje turėdamas tai, kad mes vykdome visus gyventojams reikalingos infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbus, kuriuos esame suplanavę. Vienas jų – ilgus metus  užsitęsusi viešosios bibliotekos statyba. Savivaldybės pastangos nukreiptos į tai, kad lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje biblioteka švęs įkurtuves naujame moderniame pastate. Įpusėjusi Kretingos sporto ir sveikatingumo centro statyba, kitas svarbus arbas – Žemaitės alėjos rekonstrukcija ir tilto per Akmeną statyba. Ši gatvė yra valstybinės reikšmės kelias, kuriuo labai didelė dalis šalies gyventojų važiuoja į Palangą. Šį rudenį vykdomi darbai bus užbaigti. Šiais metais užbaigus Jono Jablonskio gatvės remontą, pasikeis ir vaizdas įvažiuojant į Kretingą nuo Gargždų pusės. Nekalbu apie mažesnių gatvių atnaujinimą. Jau šį rudenį bus išasfaltuoti trys žvyrkeliai, vedantys į Budrius, Šukę ir Valėnus. Rajono miestuose ir miesteliuose klojami nauji šaligatviai, tvarkomos gatvės, apšvietimas. Ir svarbiausia, kad šiais metais mes turime galimybę skirti lėšų infrastruktūros gerinimui iš savivaldybės biudžeto.“
Iš centro – į seniūnijas
„Šiandien savivaldybės investicijos nukreipiamos ne tik į rajono centrą – Kretingą, kurioje gyvena apie pusė rajono gyventojų, bet ir į kitas rajono vietas. Vykdomi dideli investiciniai projektai rajono miesteliuose ir kaimuose. Taigi, nepamiršta ir kita rajono pusė, – pažymi Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. – Jei Vyriausybė stengiasi regioninę politiką nuleisti į savivaldybių lygmenį, savivaldybė stengiasi ją nukreipti ir į seniūnijų bei atskirų kaimiškųjų vietovių lygmenį.“
V. Domarko žodžiais, atsakingas savivaldybės finansų valdymas duoda vaisių. Šiais metais planuojamas Kretingos rajono biudžeto surinkimas – beveik 2 mln. eurų didesnis. „Tiesa, pernai tokiu laiku jau buvome surinkę viršplaninių lėšų, o šiemet atsiliekame apie  170 tūkst. eurų“, – sako savivaldybės administracijos direktorius ir priduria, kad skirstant biudžeto lėšas lėšos nukreipiamos į svarbiausius gyventojų poreikius, ne maža biudžeto lėšų dalis skiriama sporto, kultūros sritims.. Rajone išlaikyti ir renovuoti Kretingos ir Salantų miesto kultūros centrai, jų filialai išsaugoti kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje. Dalyje kaimų veikia daugiafunkciai centrai, kuriuose įsikūrusios švietimo, kultūros įstaigos, bendruomenės.  „Žinoma, liūto dalis tenka švietimui, apie pusę  viso savivaldybės biudžeto. Tik pastaruoju metu tiek rajono politikams, tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams sumaišties yra įnešęs planuojamas įvesti etatinio pedagogų darbo apmokėjimas, nes iki šiol labai trūksta aiškumo. Apmaudu, kad mokytojai, mokyklų vadovai išeina į atostogas, aiškiai nežinodami, kas bus rugsėjo 1 dieną.“
O paklaustas, ar pastaruosius metus galime pavadinti geriausiais Kretingai, direktorius atsako, kad taip galima apibūdinti, įvertinant investicijas, savivaldybės biudžeto formavimą. „Nors, palyginti su kitais Lietuvos regionais, Kretingos rajonas yra vienas iš tų, kuriame gyventojų skaičiaus pokytis yra vienas mažiausių, man skauda širdį dėl daugiau 5 tūkstančių išvykusiųjų iš rajono, – pabrėžia administracijos direktorius V. Domarkas.  – Todėl labai palaikome ir kartu su kitomis savivaldybėmis aktyviai jungiamės prie iniciatyvos „Globalūs regionai“, kuria siekiama „išplėsti“ šalies ribas, integruojant lietuvius į savo gimtojo krašto gyvenimą, įgyvendinimo.“
Aplinką kuria bendruomenės
Kretingos rajonas keičiasi, gražėja ne tik savivaldybės iniciatyva. Rajono mero pavaduotoja D. Skruibienė dėkinga prie to prisidedančioms ir rajono bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms. „Jos kartu su kultūros darbuotojais rengia šventes, organizuoja įvairius renginius savo miesteliuose ir kaimuose. Imasi įgyvendinti projektus, kuriuos finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijos. Ne viena bendruomenė įgyvendina bendrus projektus su kaimynais latviais. Bendruomenės kuria sau jaukią aplinką, palankią vyresnio amžiaus žmonėms, jaunoms šeimoms, jaunimui. Jos rengia vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, tvarko viešąsias erdves, ant savo pečių imasi sveikos gyvensenos, kai kurių socialinių problemų sprendimų, – bendruomenių veiklą apžvelgia mero pavaduotoja D. Skruibienė. – Manau, visiems svarbiausia, kad tarp žmonių būtų meilė ir vienybė, kad nesiskirstytume į partijas. Mūsų rajone yra viena ideologija – bendras darbas rajono žmonėms.“

Genovaitė Paulikaitė
Mano Krastas