Kražiai – išskirtinės istorijos Lietuvos miestelis


Miestas:
Kražiai – išskirtinės istorijos Lietuvos miestelis
Kražiai, nedidelis Žemaitijos miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Tai seniausia Kelmės rajono gyvenvietė – Kražių žemė pirmąkart paminėta 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo rašte. Apie 1394 metus minima Kražių pilis, apie 1410 metus – Kražių valsčius. XVI a. pradžioje Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Žemaičių seniūnų paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuose ir 1416 metais pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje Kražių bažnyčią, kuri po 60 metų sudegė. Nuo 1480 metų Kražiai vadinami miesteliu, yra1529-1567 m. privilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. XVI a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgaila. Po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 metais pastatydino mūrinę pilį. Iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai
XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu. 1607 m. čia įsikūrė jėzuitų, o 1639 m. benediktinų vienuolynai. 1757-1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.
1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. 1608 m. įsteigta biblioteka. XVII-XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras. Pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 
XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai. 1763 m. buvo 64 smuklės, 1780 m.. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 
1779 m..Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m.. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai.
1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinų vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro Kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.
1803-1950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras.. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.
1993 m. patvirtintas Kražių herbas.
Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.
Šiandieną Kražiuose gaivinami ir puoselėjami  XVII – XVIII amžiuje klestėjusio miestelio siekiai sukviečia gausų būrį lankytojų. XXI amžiaus Kražių istoriją kuria tradicija tapęs Kražių festivalis, stovyklos, kūrėjų rezidencijos, plenerai. Visą vasarą čia šurmuliuoja įvairūs menininkai – dainininkai, kompozitoriai, fotografai, dailininkai, meno mylėtojai bei kiti įdomūs žmonės. Kražių miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias ir garsias asmenybes bei visus, prie savo šaknų sugrįžtančius kražiškius.

http://www.kraziai.lt/sample-page/lankytinos-vietos/

Mano Krastas