Konferencijoje aptarta globos institucijų pertvarkos eiga ir iššūkiai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva vasario 9 dieną Seime įvyko konferencija „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“.

Nepagrįstos baimės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014 metų vykdomos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams eiga. Seime surengta konferencija „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“ buvo skirta pasidalinti gerąja patirtimi bei aptarti praktikoje kylančias problemas. Kaip prieš renginį vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė, globos institucijų pertvarka sulaukė nevienareikšmio visuomenės vertinimo.

„Dar gruodžio mėnesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas gavome skundą iš Vilkaviškio rajono bendruomenės. Beveik 1800 gyventojų parašais patvirtintame laiške bendruomenė baiminosi dėl to, kad šalia jų bus įkurdinti iš globos namų perkelti neįgalūs asmenys. Diskutavome, ką daryti ir kaip išspręsti laiške keliamas problemas. Kitas klausimas, kurį komitetas lapkričio mėnesį intensyviai aptarinėjo, tai vaikų ir kūdikių globos namų pertvarka. Analizuojant šiuos klausimus buvo akivaizdu, kad tie asmenys, kurie dalyvauja pertvarkos procese, nelabai žino, kokiais etapais turi vykti pertvarka, kokia jos esmė. Neturėdami pakankamai informacijos, darbuotojai baiminasi, kad po pertvarkos neteks darbo. Nors pertvarka vykdoma tik pilotinėse įstaigose, bet ir kitos įstaigos vadovaujasi nuostata, kad ir jie turi ją vykdyti. Todėl su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu nusprendėme, kad tikslinga būtų visus pertvarkos procese dalyvaujančius asmenis sukviesti į konferenciją, pateikti išsamią informaciją apie pertvarką, sudaryti galimybes žmonėms diskutuoti jiems rūpimais klausimais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Rimantė Šalaševičiūtė.

Skaičiai ir žmonės

Seimo narė apžvelgė esamą padėtį. Šiuo metu Lietuvoje veikia 52 stacionarios socialinės globos namai suaugusiems asmenims su negalia. Šiuose namuose gyvena apie 6,9 tūkst. žmonių. 2011 m., prieš pradedant institucinės globos pertvarką, šalyje veikė 36 stacionarios socialinės globos įstaigos neįgaliems suaugusiems asmenims. Juose gyveno 6,1 tūkst. žmonių. „Taigi šiuo metu Lietuvoje stacionarios socialinės globos įstaigose gyvena 800 daugiau neįgalių žmonių, negu prieš pradedant pertvarką“, – pabrėžė renginio iniciatorė.

Jos teigimu, iš šiuo metu veikiančių 52 stacionarios socialinės globos įstaigų neįgaliems suaugusiems asmenims, 27 įstaigų steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jose gyvena 6,2 tūkst. asmenų. Likusių 25 įstaigų steigėjas yra savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar privatūs asmenys. Šiose įstaigose gyvena apie 700 asmenų.
Iš minėtų įstaigų, šiuo metu pertvarkoje dalyvauja septynios socialinės globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia, kurių steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kaip spaudos konferencijoje teigė Seimo narė R. Šalaševičiūtė, 2017 m. savivaldybių apskaitoje buvo 9 786 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 18 415 vaikų. 2015 metais tokių šeimų buvo 9 757 ir jose augo 19 043 vaikai. 2017 m. pradžioje šalyje veikė 93 vaikų globos namai. 2017 m. juose gyveno 2865 vaikai. 2015 – tokiame pat skaičiuje globos namų gyveno per 3200 vaikų. „Kadangi pertvarkos tikslas grąžinti vaikus į jų biologinę šeimą, pernai tėvams buvo sugrąžinti 1379 vaikai, 2015 metais – 1025“, – statistinius duomenis apžvelgė Rimantė Šalaševičiūtė.
2015 m. gegužės 5 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas atrinktų pertvarkai Stacionarių socialinės globos įstaigų sąrašas. Iš minėtų 93 vaikų globos įstaigų, šiuo metu pertvarkoje dalyvauja 16 vaikų globos įstaigų ir treji socialinės globos namai, kuriuose gyvena vaikai ir suaugusieji, t.y. Vilijampolės, Pabradės ir Ventos socialinės globos namai. 8 įstaigos yra pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 1 – Sveikatos apsaugos ministerijai ir 10 įstaigų, kurios yra pavaldžios savivaldybėms. Bendras vaikų, globojamų vaikų globos įstaigose, skaičius – 2865, o atrinktose pertvarkai vaikų globos įstaigose gyvena 869 vaikai.
„Pertvarka vykdoma dviem etapais. Pirmas pertvarkos etapas pradėtas 2014 m. vasario mėnesį. Buvo planuojama šį etapą baigti iki 2018 m. sausio 1 dienos, bet dabar jis pratęstas, nes vykdant pertvarką buvo susidurta su daugybe problemų. Taigi antrasis etapas baigsis ne 2020 metais, kaip anksčiau buvo numatyta, o 2023 metais. Pertvarkai numatyta skirti 77,4 mln. eurų. Iš jų 32,7 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, 31,4 mln. eurų iš Europos socialinio fondo lėšų ir 13,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų“, – sakė komiteto pirmininkė.
Baigdama esamos padėties apžvalgą, Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad vykdant pertvarką neužtenka globojamus asmenis apgyvendinti kitur, svarbu užtikrinti pagalbos asmeniui, jo šeimai sistemos plėtrą, kad būtų kokybiškai suteikiamos reikalingos paslaugos. Tai, pasak politikės, greitai padaryti nepavyksta, nes reikalingas didelis materialinės bazės ir žmonių pasirengimas. Šiuo metu regionuose trūksta galinčių pagalbą teikti specialistų, ypač psichologų. Nepakanka ir globėjų bei įtėvių. Labai trūksta laikinų globėjų.
„Pertvarkai neigiamą įtaką daro ir visuomenės požiūris bei pasipriešinimas, atsirandantis, kai jų kaimynystėje apgyvendinami vaikai iš globos namų ar neįgalūs suaugę asmenys. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę, nes didžiosios baimės kyla dėl nežinojimo“, – problemas vardijo konferencijos iniciatorė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministerijų ir savivaldos indėlis

Spaudos konferencijoje kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apgailestavo, kad iki šiol dalis globos įstaigų suaugusiems asmenims su negalia yra atskirtos nuo visuomenės, įkurdintos atokesnėse vietose. „Globos namai po kalėjimo yra labiausiai dehumanizuojančios vietos, kur prarandamas žmogiškumas“, – sakė ministras, apgailestaudamas, kad į tas vietas eilėje laukia 189 asmenys. Tai, pasak ministro, rodo, kad šalyje nėra sukurta pakankamai dienos centrų, kitų paslaugas teikiančių įstaigų, kurios padėtų šeimai ir pačiam neįgaliajam. „Dabar kuriame paslaugas, kokių anksčiau nebuvo“, – sakė L. Kukuraitis.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis spaudos konferencijoje pristatė sutrikusio vystymosi kūdikių namų pertvarką. Viceministro teigimu, pertvarkos tikslas – pasiekti, kad į šiuos namus nepakliūtų kūdikiai, kurie neturi medicininės indikacijos.
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus ragino nedaryti skubotų sprendimų ir kol nesukurta nauja sistema neardyti esamos.
Patirtimi ir pastebėjimais spaudos konferencijoje pasidalijo Vaikų ir paauglių socialinio centro vadovė Jurgita Pūkienė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.
Konferencijos išvados – gairės tolimesniam darbui
Pirmojoje konferencijos dalyje savo pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kurie pristatė vykdomos pertvarkos eigą ir iššūkius. Perėjimo nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje suaugusiesiems su negalia patirtį pristatė Kėdainių socialinės globos namų direktorė Audronė Kasperavičienė. Perėjimo nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje vaikams su negalia patirtį pristatė Vilijampolės socialinės globos namų direktorė Zita Verbavičienė. Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ vadovė Dovilė Juodkaitė kalbėjo apie žmogaus teisių dimensiją, įgyvendinant deinstitucionalizavimą. Asociacijos „NVO vaikams konfederacija“ direktorė Elena Urbonienė pranešimą skaitė apie Vaiko teises įgyvendinant deinstitucionalizavimą.
Antroje konferencijos dalyje apie sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimą įgyvendinant deinstitucionalizavimą pranešimą skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos l. e. p. kanclerė Odeta Vitkūnienė. VšĮ Vaiko ir paauglių socialinio centro direktorė Jurgita Pūkienė kalbėjo apie bandomąsias bendruomenines paslaugas. Socialinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentas, Aknystų socialinės globos namų direktorius Arūnas Kiaušas pristatė darbuotojų pasirengimą teikti bendruomenines paslaugas. Savivaldybės pagalba teikiant bendruomenines paslaugas neįgaliesiems pristatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Ieva Paberžienė.
Konferencijos pabaigoje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, atsižvelgdama į konferencijos metu išsakytas nuomones apie konferencijos formatą, informavo, kad bus organizuojami ir vykdomi praktiniai mokymai susiję su vykdoma pertvarka Lietuvoje.
„Konferencijos, diskusijų ir apibendrinimo metu išsakytos pastabos bei pasiūlymai artimiausiu metu bus pristatyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams. Taip pat toliau bus vykdoma pertvarkos parlamentinė kontrolė“, – konferencijos pabaigoje teigė komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.

Parengė Genovaitė Paulikaitė