Rosita Veikalienė:Kitiems taisyklės, sau išimtys

Kitiems mes sudarome taisykles, sau – išimtis. (Š. Lamelis)
Kiekvienas mūsų puikiai žino kultūringo elgesio, eismo, darbo etikos ir kitas taisykles. Stengiasi jų laikytis, nes „ką žmonės pasakys“, „gali nubausti“, „neteksiu darbo“, „skirs drausminę nuobaudą“… Viskas atrodo taip gražu ir teisinga. Taip, kol tai nesusiję su mokykla. Mokykla – tai kažkoks atskiras sociumas, kuriame mokinai ir tėvai gali elgtis kaip jiems tinkama: įžeidinėti, nepagarbiai elgtis su mokytojais ir kitais bendruomenės nariais, rašyti skundus dėl mokytojų veiksmų ar pasakytų žodžių ir tada prasideda patikrinimai, atsakinėjimai į įvairių institucijų raštus ir panašiai. Kuriozinė situacija: mokytojas parašo raštą policijai už viešą įžeidimą, garbės ir orumo įžeidimą – nepilnametis necenzūriniais žodžiais viešai išvadino mokytoją… Gaunamas „nuostabus“ atsakymas: prašau nurodyti, kokių priemonių mokykla ėmėsi, kad tokia situacija neįvyktų… Po tokių raštų supranti viena „lauke esi vienas karys“.
Dažnai susimąstau, kas kaltas: vaikas, mokytojas, visuomenė ar tėvai? Kaltę turi prisiimti visi, tačiau praktika rodo, kad vaikai paprasčiausiai elgiasi taip, kaip jų tėvai… Paskutinis įvykis B. Burgio byla parodė, kad taisyklės galioja ne visiems. Keista, bet nė vienas iš tėvų nepažeis rašytų ir nerašytų darbe egzistuojančių taisyklių, tačiau savo vaikams tai daryti leidžia. Nes… čia tik mokykla… tie mokytojai… Atvykti į mokyklą nurodytu laiku taip pat būna dažna problema – priežastis „negaliu vėluoti į darbą“ ar „negaliu, neteksiu darbo“. Dažnai pamąstau, ar tik ne tie patys mokyklos taisyklių, elgesio taisyklių laužytojai traiško žmones stotelėse… Bet, neteisk ir nebūsi teisiamas.
Pasiteiravau draugės Almos, gyvenančios Norvegijoje ir dirbančios tos šalies mokykloje, kaip norvegai žiūri į taisykles, vaikų ir tėvų atsakomybę? Pasirodo, kad už vaikų mokyklos lankymą atsakingi tėvai, už taisyklių, kultūringą elgesį – atsakingi tėvai. Būtina paminėti, kad Norvegijos mokykloje vaikai į mokytojus kreipiasi „TU“, tačiau pagarba mokytojui juntama ir išlieka, tiek iš vaikų, tiek iš tėvų. Kreipiniu „TU“ kreipiasi ir suaugę. Ten Mokyklos tvarką reglamentuoja Mokymo įstatymai. Tai knyga (panaši į mūsų kodeksą), kurioje yra numatyti visi veiksmai, kaip turi elgtis mokykla vienu ar kitu atveju. Įdomu tai, kad vaikas negali neatvykti į mokyklą be mokyklos žinios. Jei tėvai dėl tam tikrų priežasčių ketina iki 3 dienų neleisti vaiko į mokyklą, apie tai raštu informuoja mokyklos inspektorių ar rektorių (direktorių), kurie nusprendžia, duoti ar ne leidimą. Ir, tik gavus leidimą mokinys turi teisę neiti į mokyklą. Jei norima ilgiau neleisti vaiko į mokyklą, pvz. išvykti iki 10 dienų, tėvai vėl raštu kreipiasi į mokyklą ir galutinį sprendimą, leisti ar ne daryti mokymosi pertrauką, priima komisija.
Norvegijos mokyklose vaikai vaikšto be batų, o persiauna į šlepetes, nes mokyklose nėra valytojų. Už švarą atsakingi patys mokiniai. Todėl mokyklose yra tvarka. Nė vienas vaikas nenumes popieriuko…
Nenoriu sakyti, kad viskas Norvegijos mokyklose yra gražu, tiksliau pasakius man priimtina, pvz., vaikai su mokytojais gali kalbėti pilna burna, rankos kišenėse, pamokos metu gali užsikelti kojas ant stalo… Kaip Alma sakė, kojas dažnai kelia iki 5 klasės, vėliau to nepastebima. Nepriimtina, bet čia jau kultūrų skirtumas.
Norvegijoje iki 8 klasės mokytojai su vaikais per pertraukas būna lauke. Tiek Norvegijoje, tiek Prancūzijoje pertraukų metu mokiniai negali būti mokykloje ar klasėje. Visi vaikai išprašomi į lauką, nežiūrint lyja, saulė šviečia ar sninga.
Kalbant su lietuvėmis, jau ne vienerius metus gyvenančiomis Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, paaiškėjo, kad jos nežino taisyklių, kurios yra taikomos mokiniams, bet žino, kad yra tėvų pareiga, jog vaikas padarytų namų darbus, lankytų mokyklą ir nevėluotų į pamokas.
Kalbinant Alitą, auginančią 6 ir 16 metų mergaites, paaiškėjo, kad Prancūzijoje laikomasi net nerašytų taisyklių. Pvz., iki 6 metų, vaikas, nemokantis susirišti batraiščių, privalo ateiti batais be raištelių, batai privalo būti su lipniomis juostelėmis – vaiko saugumui. Pradinėje (Ecole Primier) ir koledže (College) kiekvienas mokinys turi sąsiuvinį knygelę (Carnet College ar Carnet Primier), kur yra vaiko nuotrauka, pamokų tvarkaraštis, nurodyta, kas gali vaiką pasiimti iš mokyklos (vardas pavardė ir kiti duomenys), rašomi namų darbai, kokius nusižengimus padarė vaikas ar pagyrimus už tam tikrą veiklą. Prieš įeinant ir išeinant iš mokyklos yra parodoma knygelės dalis su nuotrauka budinčiam žmogui. Lankomumas Prancūzijoje yra griežtas. Pavėlavai į mokyklą, neįeisi – po skambučio mokykla užrakinama. Jei tėvai vaiko neišleido į mokyklą, privalo telefonu informuoti, kodėl. Neatvykus vaikui – tėvai gauna žinutę, kad vaiko nėra mokykloje. Gavę žinutę, tėvai privalo paskambinti į mokyklą ir pateikti vaiko neatvykimo priežastį. Prancūzijoje iki 16 metų vaikas negali savavališkai išeiti iš mokyklos. Tik tėvai gali pasiimti vaiką, o iki 8 metų vaiką į mokyklą privaloma lydėti ir pasiimti vienam iš tėvų, sesei (nuo 12 metų) arba auklei. Jei knygelėje (Carnet) nebus nurodyti asmens, galinčio pasiimti vaiką iš mokyklos duomenys, mokykla vaiko neatiduos, nesvarbu, ar tu draugė, ar močiutė. Griežtai laikomasi ir pamokų tvarkaraščio. Niekas negali pasiimti vaiko anksčiau, nepasibaigus pamokoms ir papildomiems užsiėmimams (būreliams), jei vaikas yra į juos užsirašęs. Žinoma, yra išimčių, pvz., apsilankymai pas gydytojus. Tokiu atveju vienas iš galinčių pasiimti vaiką asmenų, kuris atvyksta į mokyklą ir pasiima vaiką, bet griežtai pertraukos metu, prasidėjus pamokai niekas neišleis.
Atrodytų žinai pareigas – taisyklės nekliudo, nebado akių. Laikaisi taisyklių, gyvenimas atrodo organizuotas, aiškus. Kas mums trukdo jų laikytis? Atsakymas vienareikšmis – mes patys. Kas gali tai pakeisti? Tik mes patys. Kas išmokys vaikus, mūsų visų ateitį, laikytis taisyklių? Mūsų, tėveliai, pavyzdys. Tik tai suprasdami išmokysime vaikus ne tik laikytis taisyklių, bet ir atsakomybės. Gal tada mūsų visuomenėje bus daugiau žmoniškumo ir mažiau tragiškų įvykių, vaikų ir senelių globos namų… Gal?..
Nežinomas autorius yra pasakęs: „Gyvenk tik pagal vieną taisyklę, kad ir kur bebūtum, kad ir ką bedarytum, kad ir kokia situacija tave užkluptu – visada išlik ŽMOGUMI.“
 
 Rosita Veikalienė
Gruzdžių gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė
ŠU I kurso magistrantė