Kaunas – mūsų tvirtovė: ką turėtume žinoti ir šiandien?

Dažnai nesusimąstome, kokią istoriją slepia kasdien matomos sienos ir pastatai. Ieškoti informacijos neprisiruošiam, o konkrečiau išgirsti mažai kur galime. Mūsų miestas, Kaunas, gali prabilti kiekvienoje gatvelėje. Nuo savo tvirtovės pasakojimų iki siaurų senamiesčio gatvelių, kurios turėjo savų nuodėmingų paslapčių. Išgirsti savą miestą mums padės, Kauno tvirtovės parko gidų kursų absolventas Saulius Vilkauskas.
Daugelis pripažįsta, jog istorija yra nuobodi. Tačiau, kai tai pateikiama įdomiai, lengvai atsiveria kitoks suvokimas, nei kažkada mokyklose, kai informacija galvoje tapdavo kratiniu besimaišančių žinių. Mūsų pašnekovo teigimu, nereikia istorijos paversti perkrova, o laipsniškai perteikti, kas įdomu ir svarbu. Kaip šiuo atveju, kad miesto sienos tiesiog prabiltų.
Dauguma gyvename rajonuose, kurie turi paveldo statinių, bet dažnai apie juos žinome tik tiek, kiek matome. Tačiau užtenka vos kelių faktų ir pasikeičia visas mūsų supratimas, matomi objektai  atgyja ir pradedame viską matyti su nauju susidomėjimu.
Mūsų pašnekovas supažindins su Kauno miesto faktais, kuriuos miesto gyventojui garbė išmanyti, o išmokus ir svečiui ne gėda papasakoti.
Kaunas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1361 metais, tačiau kaip gyvenvietė žinoma ir seniau. Tais pačiais metais pastatyta ir Kauno pilis, o nuo to karto ji atstatyta dar du kartus.
 
 
Senosios pilies sienas nuplovė Neris. Dabar turime palyginti mažą vaizdinį su to meto pilimi, bet legendos gyvos iki šiol.
Viena legenda pasakoja, jog kunigaikštis Vytautas, dar būdamas mažas, matydamas, kaip kryžiuočiai sugriauna pilį, pasižadėjo jiems atkeršyti, ir vedamas šio pažado jis įveikė kryžiuočiu ordiną.
Kita legenda savo mitais vis dar skamba iš pilies rūsių. Kalbama, kad Karalienė Bona Froza pilies rūsyje laikė kariuomenę, kuri vieną dieną prasmego po žeme ir jei Kauną ištiks bėda, jie sukilę galės jį apginti. Legenda dar labiau sustiprina gyventojų pasakojimai apie iš požemių sklindančius kareivių balsus ir arklių žvengimą.
Kaunas garsus savo tvirtovės vardu. Čia yra devyni fortai ir dar keturiuose darbai nebuvo baigti, bet prasidėjus kariniams veiksmams jie pasitarnavo kaip atsparos punktai (gynybiniai įtvirtinimai). Pirmieji trys fortai pastatyti labai panašiai, vadovaujantis tais pačiais planais. Forto statiniai kazemetuoti. Tai reiškia, kad jie apstatyti papildomomis patalpom, kurios buvo neperšaunamos sviedinių ir bombų. Fortai užnugariuose turėjo kareivines, perimetrą juosė gynybinis griovys, kuriam apsaugoti įrengtas užnugario koponierius. Taip pat forto apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos. Šios konstrukcijos užtikrino, kad priešo atakos metų būtų kuo mažiau sienos pažeidimų.
Skamba nebloga, tiesa?
Kaunas tikrai buvo pasiruošęs rimtai atremti priešus.
 
Visi fortai pasakoja skirtingus išgyvenimus. Štai 6-tajame forte pokario metais buvo įkurtas kalėjimas, o Antrojo pasaulinio metu savo atmosferos nepakeitė ir tapo karo belaisvių vieta. Fortų istorijose žiauriausi pasakojimai atgyja 9-tajame forte.
Pašnekovas primena, kad daugelis mūsų akiai įprastų statinių atspindi Kauno klestėjimo metus. Štai Laisvės alėjos pasididžiavimas Soboras, funikulieriai, įrengti daugiau kaip prieš 80 metų, tačiau vis dar atlieka savo funkcijas.
Ar nenuostabu, kaip Kauno mieste istorija susilieja su dabartimi ir sukuria nuostabią laikotarpių visumą?
Kažkada Kaunas buvo didžiausia tvirtovė,  ir iki šiol nepraranda kovos dvasios. Tai miesto vardą vis dar garsinanti krepšinio komanda „Žalgiris“. 1939 metais surengtas Europos krepšinio čempionatas, kuriam pastatyta Kauno halė, kuri buvo pagrindinė Žalgirio arena daugiau nei 65 metus. Paskui atsirado didingesnė arena Nemuno saloje.
Kai nebereikia karų, Kaunas toliau garsėja nepalaužiama valia, atsispindinčia sporto ir kitų sričių rezultatais ir garsinimu pasaulyje.
Pašnekovas priduria jog istorija gyva būna ne knygose, o žmonių lūpose, tad dalinkimės ir prikelkime miestą prabilti vaizdžiai įdomiai iškartos į kartą!
 
 
        
Medeina Vilkauskė