Kaip pritraukti investuotojus į Lietuvos regionus?

Kategorija:

Miestas:
Kaip pritraukti investuotojus į Lietuvos regionus?

Valstybės kontrolė (VK) Seimo Migracijos komisijai pristatė VK auditą apie 2013–2016 m. laikotarpiu valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Pranešėjas išskyrė 3 problemas:

  1. Valstybės strateginiame lygmenyje nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo vizijos, valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas neskatina jų pritraukimo ir valstybės institucijų veikla nepakankamai koordinuojama, stinga bendradarbiavimo tarp Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų. Todėl VK rekomendavo sukurti užsienio investicijų pritraukimo politiką, grįstą aiškia vizija, nuosekliais tikslais ir nustatytais verslo sektoriaus plėtros prioritetais.
  2. Regioninės politikos lygmenyje valstybės ištekliai tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų paskirstomi netinkamai ir neskatina savivaldybių optimizuoti veiklos, planuoti investicijų ir jų pritraukimo kaštų-naudos analizės pagrindu, priimti sprendimų, turinčių įtakos biudžetų pajamų didėjimui ir regionų ekonomikos augimui. Įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos plane numatytas savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos tobulinimas, VK ataskaitoje rekomendacijų nepateikė.
  3. Savivaldybių lygmenyje 88 proc. savivaldybių nesinaudoja įvairiomis mokesčių lengvatomis, skirtomis investuotojams pritraukti, 77 proc. savivaldybių negali investuotojams pasiūlyti patrauklios išvystytos infrastruktūros ir 77 proc. savivaldybių nesinaudoja „minkštosiomis“ priemonėmis, nebendrauja su investuotojais ir nekonsultuoja jų. Todėl VK rekomendavo tobulinti savivaldybių taikomas mokestines, infrastruktūros ir „minkštąsias“ priemones, kad jos veiksmingiau pritrauktų užsienio investuotojus.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad 74 procentais neišnaudojamas laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) potencialas. Valstybinis valdymas ir priežiūra, koordinavimas ir atstovavimas valstybei jų valdymo bendrovėse neužtikrina, kad jų veikla atitiktų valstybės lūkesčius ir valdžios institucijos neužtikrina, kad LEZ valdymo bendrovėms perduota infrastruktūra būtų tinkama naudoti.

Tobulinant LEZ priežiūrą Ūkio ministerija planuoja patvirtinti jų stebėsenos tvarką, kuri leistų objektyviau vertinti rezultatus. Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė informavo, kad ministerija patvirtino naują Infrastruktūros (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis tvarką ir suplanavo priemonę šiam tikslui, kuri įgalintų operatyviai spręsti investuotojams LEZ kylančias infrastruktūros problemas.

Marijampolės LEZ vadovas atkreipė dėmesį, kad VK ataskaitoje pažymėta, jog valstybė į veikiančių LEZ infrastruktūrą jau yra investavusi 40 mln. EUR iš biudžeto ar ES lėšų (tiesioginės užsienio investicijos – virš 1 mlrd. EUR). Lietuvos LEZ bendrovės yra investavusios beveik 8 mln. EUR ne biudžeto lėšų į infrastruktūrą ir sudarė sąlygas per 10 metų sukurti apie 9 000 darbo vietų. Valstybės biudžetui 2014–2016 metais Lietuvos LEZ bendrovės sumokėjo virš 500 mln. EUR įmonių mokesčių.

Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė informavo komisiją apie Vyriausybės pateiktą Žemės įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti valstybinės žemės sklypų įstatyme nurodytoms reikmėms perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise procedūras, kurias įgyvendinus, žemės sklypų, reikalingų savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti, perdavimo procesas sutrumpėtų maždaug nuo 7 mėnesių iki 1,5 mė

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja

Rūta Bėčiūtė


Mano Krastas