Jurbarką pastebėjo Izraelio prezidentas

„Labai didelis įvertinimas, kad Jurbarko Sinagogų aikštės memorialą pastebėjo Izraelio prezidentas Reuven Rivlin, atsiųsdamas padėkos laišką memorialo kūrėjams ir pažymėdamas, kad Jurbarke sukurtas ypatingas objektas. Manau, didesnio įvertinimo nebegali būti“, – apie liepos 19 dieną Jurbarke atidengtą Sinagogų memorialą sako Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.

„Šis memorialas Jurbarke yra dar vienas prasmingas žingsnis, plečiant žydų bendruomenių palikimą, kuris buvo sunaikintas per holokaustą, ir primena visiems žydų tautos atgimimą“, – rašoma Jurbarko rajono savivaldybei atsiųstoje Izraelio prezidento laiške.

Memorialas kurtas privačiomis lėšomis, iš dalies finansuojant Geros valios fondui. „Savivaldybės idėja buvo Sinagogų aikštės  memorialui nenaudoti nei valstybės, nei savivaldybės lėšų. Paminklui, kurio vertė apie 180 tūkstančių eurų,  lėšas dovanojo tiek Lietuvos, tiek užsienio gyventojai“, – pabrėžia meras.

Aikštę ir vietą memorialui statyti išrinko Jurbarko savivaldybė, paminklą sukūrė Jurbarke šaknų turinti Izraelyje gyvenanti Zundelovičių šeima: skulptorius Dovydas Zundelovičius, architektė Anna Zundelovič bei meno direktorius Grigorijus Zundelovičius.

„Istoriją formuoja žmonių prisiminimai, išgyvenimai. Jurbarko istorija – liūdna, žinant tai, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau tai – paminklas ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ką įrodė istorija. Tai – paminklas istorijai ir žmonėms“, – atidengiant paminklą kalbėjo skulptorius D. Zundelovičius.

Sinagogų aikštės memoriale atspindėta kadaise viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus.

Pagrindinis memorialo motyvas – grindinys ir banguojančios granito juostos – Nemuno įvaizdis. Granitinėse bangose surašytos tūkstančių žydų šeimų, gyvenusių Jurbarke, pavardės. Jos surašytos jidiš ir anglų kalbomis. Virš granitinių bangų iškilęs centrinis memorialo elementas, primenantis senąją Jurbarko sinagogą.

„Tai tarptautinis projektas, suvienijęs Jurbarko žydų bendruomenės palikuonis iš Izraelio, JAV, Pietų Afrikos, Jungtinės karalystės, Rusijos, Kanados ir Lietuvos žmones, – teigia meras. –  Memorialas primins tuos šimtmečius, kai dvi bendruomenės gyveno drauge. Dirbo, prekiavo, bičiuliavosi ir padėdavo vieni kitiems.“

Daugiau nei trejus metus kurto Sinagogų aikštės memorialo atidarymo iškilmėse dalyvavo projekto autorių komanda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Geros valios fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky, Jurbarko rajono Garbės pilietis, Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Baden Viutenbergo žemėje Volfgangas Hermanas fon Štetenas, žydų istorijos tyrinėtojas Joel Alpert, Seimo nariai, kaimyninių savivaldybių vadovai, užsienio šalių žurnalistai ir kiti svečiai.

Žinia apie Jurbarką, kaip pažymi meras, pasklido po visą pasaulį. Paskelbtas straipsnis apie Sinagogų aikštės memorialą buvo paskelbtas ir Jerusalem Post, kurį skaito daugiau kaip milijonas pasaulio žmonių. „Dabar sulaukiame labai didelio žmonių, kurių artimieji gyveno Jurbarke, susidomėjimo iš viso pasaulio. Sklaida apie Jurbarką vis labiau plečiasi, – pasidžiaugia meras Skirmantas Mockevičius. – Jurbarke esantis memorialas skatina ir naujos srities verslo plėtrą. Sulaukiame nemažai besidominčių galimybėmis investuoti Jurbarke. Juk gatvė prie memorialo išskirtinė. Joje prieš karą buvo labai daug žydų parduotuvėlių. Išlikusių daug žydiškos architektūros pastatų. Tik verslui vystyti yra viena kliūtis – pastatai privatizuoti ir jų savininkai nenori parduoti. Matyt, tam įtakos turi ir atsiradusios sąlygos nekilnojamojo turto kainoms augti. Tačiau tikiu, kad šią problemą pavyks išspręsti ir šioje gatvėje bus galima paragauti žydiškų patiekalų, įsigyti suvenyrų. Yra žmonių, kurie norėtų teikti apgyvendinimo paslaugas. Augantys Jurbarko svečių srautai formuoja naujus poreikius.“

Justė Brigė

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, Nr. 14