NAUJIENOS

Juozo Tumo-Vaižganto laiškai ateičiai

Kategorija:

Miestas:
2019 metus, paskelbus vienos ryškiausių XX a. p. p. asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjų, lietuvių prozos klasiko Juozo Tumo Vaižganto metais, svarbu aktualizuoti jo asmenybę, veiklą, kūrybinį palikimą. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pasirinko įprasminti  Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines, įvertinant šios asmenybės veiklos, darbų reikšmę Lietuvai, per jo rašytinį palikimą išryškinti praėjusio laikmečio ir šių dienų Lietuvos prasmines kultūros, visuomeninio gyvenimo paraleles.
Balandžio mėnesį organizuota konferencija „Juozas Tumas-Vaižgantas: laiškai ateičiai“, kurioje dalyvavo gausus būrys besidominčiųjų lietuvių literatūros klasiko asmenybe.
Konferencijoje „Juozas Tumas-Vaižgantas: laiškai ateičiai“ buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos mokslo ir kultūros žmonės, tyrinėjantys J. Tumo-Vaižganto rašytinį palikimą, jo epochą, ieškantys sąsajų su šių dienų Lietuvos gyvenimu. Didelis dėmesys buvo skiriamas rašytojo kūryboje reikšmingą vietą užėmusiam publicistikos žanrui.
Pirmuoju pranešimu „Žvilgsnis į Vaižgantą, lietuviškos visuomenės tarną ir vergą“ prof. dr. Gitana Vanagaitė J. Tumą-Vaižgantą pristatė kaip absoliučiai modernų žmogų, sąmoningai kūrusį savo vidų. Laiškuose Klimams pats Vaižgantas rašė: „Be vidaus pasaulio man būtų labai trošku net pačioje Lietuvoje gyventi...“. Pasak G. Vanagaitės, pagal šiuolaikinį vertinimą – tai „sėkmės istorijos žmogus“, stipri asmenybė, kurio vidinę ir dvasinę tvirtybę palaikė nuolankumas.
Prof. dr. Roma Bončkutė pranešime „Vaižganto Žemaitija“ nagrinėjo Vaižganto sąsajas su Žemaitija, su Motiejumi Valančiumi: pasirodo, J. Tumas-Vaižgantas žemaičių vyskupą labai gerbė ir laikė jį autoritetu, netgi išsaugojo nemenką dalį jo rankraščių.
Vaižganto laiškus tyrinėjusi dr. Aistė Kučinskienė, pristatė pranešimą „Pasigavome nors pragiedrulių: Vaižgantas ir Lietuvos vizija“. Mokslininkė pastebėjo, jog Vaižgantas gana įdomiai save siejo su Lietuva, laiškuose savo gyvenimą jis gretino su tautos gyvenimu.
Korespondencija Vaižgantą atskleidžia kaip įvairioms pažiūroms liberalią asmenybę, subūrusią aplink save įvairių kultūros kartų ir pažiūrų žmones. Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas jį gerąja prasme yra pavadinęs „vieša institucija“, į kurį pagalbos, patarimo galėjo kreiptis bet kas. Ypatingai Vaižganto gyvenime svarbi švietėjiška linija.
Įdomiomis ir spalvingomis citatomis savo pranešimą pagyvino mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė. Ji paruošė pristatymą „Tiesiakalbis Vaižgantas“. Vaižganto kūrybiniame ir asmeniniame palikime išlikę labai įdomių frazių, bet kaip teigė A. Kruševičiūtė, deja, ne visi suprato jo tiesiakalbiškumo.
Tos pačios dienos vakare Kretingos žmonėms pristatytas ilgametražinis dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“ (rež. E. Belickas, 2018). Filmo peržiūroje dalyvavo filmo scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė ir prodiuserė Teresa Rožanovska.
Kaip teigė L. Pociūnienė, pradedant ruoštis filmo kūrimui, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bendradarbiai juokais palinkėjo nenuskęsti medžiagoje. Ir iš tiesų, kiek daug galima papasakoti apie šią iškilią asmenybę, tad filmo kūrėjams buvo nemažas iššūkis jį atskleisti visuomenei tokį, koks ir buvo – tiesiakalbis, atviras, liberalus, visuomeniškas. Vienareikšmiškai visi sutaria, jog Vaižgantas – žmogus, pralenkęs laikmetį.
 
Birutė Naujokaitienė
Kretingos rajono savivaldybės
M. Valančiaus viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai

Juknaičių parkas

Saugų malūnas – lentpjūvė

Šv. Kazimiero bažnyčia







Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė
Mano kraštas

Partneriai