Jungtinė Karalystė svarsto galimybę apmokestinti atliekų deginimą, o Lietuva?..


Miestas:
Jungtinė Karalystė svarsto galimybę apmokestinti atliekų deginimą, o Lietuva?..
„Lietuvai atidėjus planus apmokestinti atliekų deginimą, tokią galimybę nagrinėja Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas. Manoma, kad tai padėtų surinkti daugiau lėšų į biudžetą leistų padidinti perdirbamo plastiko kiekius ir sumažinti jo patekimą į vandenynus, spręstų aplinkos taršos klausimus“, – rašo ELTA, pristatydama dienraščio „The Times“ straipsnį apie atliekų deginimo apmokestinimo naudą valstybei.
„Šiai rudens sesijai buvau pateikusi Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, įteisinančią nepavojingų atliekų deginimo apmokestinimą taršos mokesčiu, bet Parlamentas šių metų rugsėjo pabaigoje nepriėmė svarstyti šio pasiūlymo, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. – Siūliau vienos tonos nepavojingų atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 eurų, nuo 2025 metų – 15 eurų, o nuo 2030-ųjų – 25 eurais.“
Anot parlamentarės, šios lėšos būtų nukreiptos į specialiąją aplinkosaugos programą ir skiriamos pažangiems, aplinkai draugiškiems atliekų tvarkymo būdams (pirminiam rūšiavimui, perdirbimui) finansuoti. „Pažymėtina, kad  atliekų deginimo jėgainės (veikianti Fortum Heat Lietuva Klaipėdoje bei statomos Vilniuje ir Kaune) šį 28–35 EUR/t mokestį už nieko jiems nekainuojančią degintinų atliekų žaliavą renka į savo kišenę, o visos Lietuvos gyventojai už tai yra verčiami susimokėti per padidėjusias atliekų tvarkymo sąskaitas, patys nieko už tai negaudami“, – teigia Seimo narė.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, leidžiančias deginimo įrenginius, kuriuose energijos gamybai yra naudojamos komunalinės atliekos, statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Naujai priimtoje įstatymo nuostatoje įžvelgiantys pavojų, jog tai gali atbaidyti investuotojus, siūlo Seimui grįžti prie atliekų deginimo apmokestinimo.
„Tiek prancūzų, tiek britų sprendimai mane stipriai motyvuoja grįžti prie mano inicijuotos atliekų deginimo apmokestinimo idėjos, kurios mano kolegos, deja, adekvačiai neįvertino. Apmaudu, tačiau atrodo, jog mūsų politikams trūksta ryžto ir drąsos pasitelkti pažangius, naujoviškus sprendimus. Tai suteiktų mums konkurencinį pranašumą kitų ES šalių atžvilgiu, leistų sukurti naujų darbo vietų regionuose, gaminti naujus produktus, papildyti biudžetą papildomomis lėšomis, ir, žinoma, būtų reikšmingas žingsnis tapimo pažangių technologijų taikymo aplinkosaugoje pavyzdžiu kitoms valstybėms, kurių daugelis yra anksčiau įdiegusios dabar jau pasenusiomis laikytinas technologijas, todėl stokojančias tokio lankstumo, kokį turime mes. Tikiuosi, kad šių dviejų šalių pavyzdžiai padrąsins ir įkvėps mūsų valdžios atstovus. Mano nuomone,  atliekų deginimas ir jų deponavimas sąvartynuose yra tapę visiška atgyvena, kuri yra ne tik labai brangi, bet ir kenksminga aplinkai bei žmonių sveikatai. Mano įsitikinimu, Lietuva jau yra pasiruošusi eiti žiedinės ekonomikos keliu. Apie alternatyvų atliekų panaudojimą buvo kalbama ir pirmadienį Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje“, – teigia Seimo narė Virginija Vingrienė.

Karolina Baltmiškė
 

Mano Krastas