Jevgenijus Černyš: tikram verslui ramento ir paramos nereikia

Kategorija:

Miestas:
Jevgenijus Černyš: tikram verslui ramento ir paramos nereikia
Teigiama, kad verslo sėkmė prasideda nuo gerai parengto verslo plano, kuris žingsnis po žingsnio veda į sėkmę. Su  geru verslo planu gali gauti paramą ar pasiimti paskolą verslui vystyti. Tik ar geru vadinamas verslo planas netampa kilpa pradedančiam verslininkui? Apie tai kalbamės su mokymų „Verslo ABC“ kūrėju, saviugdos treneriu Jevgenijum Černyš.
Jevgenijau, pakalbėkime šiandien apie visose savivaldybėse esamus paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtus paramos fondus, kitą paramą ir verslo planus. Atrodo, tiek pagalbos, bet didelio verslumo Lietuvoje kaip nėra taip ir nėra. Bendraujant su savivaldybėmis matyti, kad per metus įsikuriančių ir užsidarančių įmonių skaičius beveik  tolygus.  Tad, atrodo, visos tos priemonės nėra labai veiksmingos. Koks išties paramos ir verslo santykis? Ar tai nėra tik iliuzija, kuria žmogus patiki?
Išties, kai yra ir fondai, ir skatinimo sistemos, natūralu, kad kyla klausimas, kodėl nedidėja žmonių verslumas. Kodėl 95 proc. verslų užsidaro per pirmuosius penkerius savo veiklos metus? Kodėl neveikia iš pirmo žvilgsnio visai neprasta verslo skatinimo sistema? Todėl, kad   taikant tą sistemą, pažeidžiama verslumo esmė. Verslumo esmė – jo augimas. Jei atsidariusi įmonė penkerius metus uždirba tiek pat, vargu, ar tai galime vadinti verslu. Tai jau miręs ir savo atgyvenęs verslas, nebeturintis galimybės išaugti. Verslas yra gyvas organizmas, kuris auga, plečiasi, gauna vis daugiau pajamų, leidžiančių geriau motyvuoti darbuotojus. Ir kas baisiausia tokiame merdinčiame versle – jį kuriančio žmogaus noras gauti paskolas, kažkokią paramą, nuolaidas iš kitų verslininkų.  
Visi sukurti paramos smulkiajam verslui mechanizmai neveikia, nes tai, ką supranta Vyriausybė, savivaldybės, yra toli nuo realybės. Dauguma kuriančių tas taisykles verslą supranta tik teoriškai. Jie niekad nėra sukūrę sėkmingai veikiančio verslo. Tik 20 metų verslui atidavęs žmogus žino, kas yra verslas ir kaip jį reikia vystyti
Verslas iš nieko negali nieko imti. Jis turi iš savęs augti ir išaugti, vedamas tos komandos, tų asmenų, kurie jį kuria.
Neseniai Vilniuje vyko paroda LOGIN 17, kuri pristatė labai daug inovacijų, sulaukė labai daug jaunų žmonių susidomėjimo, ir iš to, ką matau, ką patyriau bendraudamas, galiu pasakyti, kad fondai sugadino dalį žmonių, ypač jaunimą.
Kodėl?
Todėl, kad jaunimas galvoja: sukursiu kokią programėlę, gausiu milijoną, nusipirksiu ferarį ir būsiu sėkmingas verslininkas. Būtent dėl to ir ėmiausi mokymų, nes negaliu žiūrėti į sužalotus žmonių likimus, sužalotus gyvenimus, sugriautas šeimas. Dabar mes esame ant ribos pereiti į totalią kūrybą.  Vis mažiau reikšmingi tampa diplomai, mokyklose gautas išsilavinimas. Tačiau kai kažko nori imtis, pirmiausia reikia išmokti tai daryti.  Kaip galima šokti į verslą, jei niekada žmogus nesimokino nei pinigų, nei verslo valdymo arba jei mus to mokė pedagogai, kurie gyvenime niekada nekūrė ir neturėjo jokių verslų. Šiuo metu visa tai neveikia, kaip neveikia ir visos paramos.  Sprendimas vienas – gauti teisingas žinias.
Pakalbėkime apie verslo planą. Sakoma žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Taigi verslininkas jį pasirengia, o koks tikrasis verslo plano santykis su verslu?
Kadangi esu apkeliavęs daugiau kaip 50 šalių, verslauti pradėjęs nuo 18 metų ir dirbęs didžiausiose Lietuvos ir užsienio kompanijose, kūręs ne vieną naują įmonę, galiu pasakyti, kad verslo planas yra pats kvailiausias dalykas, koks begali būti. Jis tampa labai reikšmingu tik tuo atveju, kai be jo negali gauti paramos ar kredito. Nieko negali suplanuoti, nes viskas keičiasi labai dideliu greičiu. Laikas atsibusti iš letargo miego. Pasižiūrėkite, kas aplink vyksta. Tai draudimai, tai griežtesni ribojimai, tai uždarytos sienos. Įmonės bankrutuoja, negalėdamos prie to prisitaikyti. Ir galvoji tokioje situacijoje padės verslo planas?
Tu nori pasakyti, kad jei žmogus darys tik tai, kas numatyta jo verslo plane, jis užsikerta sau kelią matyti tai, kas vyksta aplinkui arba tiesiog matydamas pasimeta?  
Visiškai teisingai. Žmogus iš prigimties yra tingus. Jis nori garantijų, nori nieko neveikti. Jis nori kuo mažiau daryti ir kuo daugiau gauti.  Jis prisiriša prie verslo plano, galvodamas, dabar viskas suplanuota, man ramu ir dabar judėsiu į priekį.
Tačiau dažnai verslo planas net ne paties žmogaus parengtas?
Tai tikrai ne geresnis variantas. Žmogus sumoka pinigus, kažkas parašo verslo planą ir nemanai, kad kas tiki, jog tas planas padės sėkmingai vystyti verslą. Tokios mintys tiek nerealios, kad gali sukelti tik šypseną. Gal verta nustoti gyventi iliuzijomis ir nusileisti į realybę?
Verslo planai reikalingi ne verslui vystyti, bet institucijoms, kurios skirsto finansinę paramą, teikia kreditus. Rašome ne realų planą, o tokį, kuris atitiktų reikalavimus pinigams gauti.  Mane visą laiką stebina kursai, kuriuose mokoma, kaip teisingai parašyti savo gyvenimo aprašymą, kad jis patiktų darbdaviui. Jei turiu patirtį, apie tai ir rašau. Kam mokyti žmogų manipuliuoti savimi ir kitais? Tai yra veidmainystė, su kuo kasdien susiduriame. Nuo to žmogui tikrai negeriau. Nei nuo kitų parengto verslo plano, nei nuo veidmainiško gyvenimo aprašymo. Labai greitai išaiškėja tiesa.
Verslo planai rašomi didžiausiose kompanijose.
Ar galima sakyti, kad tų kompanijų planai yra numatymas, kaip visus kitus rinkoje priversti vykdyti jų valią?
Savo vaiką, kad ir kaip jį bemylėtume, šokdiname pagal savo dūdelę. Mes jam sakome: tu kelkis tokią valandą, valgyk košytę, eik į darželį, aš tave myliu, ateik – pabučiuosiu ir t.t. Va, ir verslo planas šeimoje.
Didžiulės kompanijos – monstrai – taip pat diktuoja rinkoje sąlygas. Jie daro įtaką ekonomikai, šimtų tūkstančių žmonių likimui, bet mes šiandien kalbame apie smulkųjį verslą ir apie pačią verslo vystymo pradžią.
Taigi teigiame, kad verslo planas rengiamas tik kredito ar paramos lėšoms gauti. Koks verslo ir paskolų santykis? Kaip paskolos atsiliepia verslo sėkmei?
Paskola energetiškai jaučiama kaip duobė ar net kaip verpetas. Tas, kas turi paskolų, nesijaučia laisvu žmogumi. Jis jaučiasi nemaloniai. Kodėl mes įsiveliame į skolas? Tai labai asmeninės situacijos, problemos.  Tačiau, kai turi paskola, atsiranda tikslas ją mokėti. Ir tu jį vykdai. Nori ar nenori, bet pasąmonė taip veikia. Jei tavo tikslas būti laimingu, iš visų tikslų ir stengsiesi tokiu būti. Nori būti stipriu, tavo pasąmonė ieškos galimybių to pasieki. Visa informacija pradės plūsti tikslui pasiekti.
Vienintelė paskola, kuri galbūt šiek tiek pateisinama, yra kreditas verslui vystyti. Todėl prieš kreipdamiesi paskolos, pagalvokite, ar tikrai jums reikia maitinti paskolų vampyrus ir justi paskolos naštą.
Tačiau ir verslo vystymui paėmus paskolą gali justi lygiai tokią pat skolos naštą?
Taip, jei verslininkas daugiau laiko skiria ne mintims, kaip vystyti verslą, o kaip išsimokėti paskolą. Tarp šių dviejų tikslų yra labai didelis skirtumas. Turint paskolą juntamas labai didelis stresas.
Esu parengęs mokymų ciklą apie tai, kas yra tikras verslininkas. Kartais būna, kad žmogus neturi jokių verslininkui reikalingų savybių, bet bando prasimušti. Suprantama rezultatų, be infarkto, nuplikimo, jis nieko daugiau ir nepasieks, nes užsiima ne savo darbu.
Galime konstatuoto, kad ten, kur žmogaus dėmesys, ten ir jo visa energija?
Visiškai teisingai. Manau, kad tai kito pokalbio, kuriame galėsime pakalbėti, iš ko susideda žmogaus gyvenimas, tema. Šįkart mes nagrinėjome gan siaurą temą.
Palauk, Jevgenijau, jei paskolos veikia kiekvieno mūsų gyvenimą nelabai mums palankia kryptimi, tai kaip paskolos veikia valstybę? Ar ne taip pat?
Šiandien visos pasaulio valstybės yra skolingos. Absoliučiai visos, esančios Žemėje valstybės turi finansinių skolų. Atsakykite sau į klausimą, kam ir kodėl jos skolingos? Juk kai esi kažkam skolingas, kažkuria forma tam ir priklausai.
Kalbino Genovaitė Paulikaitė
Statistika – pasaulio valstybių skolos:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Valstyb%C4%97s_pagal_u%C5%BEsienio_skol%C4%85

Valstybės pagal užsienio skolą

Užsienio skola – yra vyriausybės bendros skolos dalis, paimta užsienio valiuta. Lėšų tiekėjais šiuo atveju gali būti bet kurių kitų šalių vyriausybės, finansų įstaigos, tokios kaip tarptautinis valiutos fondas ar pasaulio bankas, taip pat komerciniai bankai, bei namų ūkiai.

Vieta Šalis Užsienio skola[1]
USD
data Piliečiui tenkanti dalis[2][3]
USD
 % Nuo BVP[4][5]
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 14,392,451,000,000 2010[6] 46,577 97 %
10 Airijos vėliava Airija 2,131,000,000,000 2010 515,671 1224 %
100 Bolivijos vėliava Bolivija 6,130,000,000 2010 523 30 %
101 Zimbabvės vėliava Zimbabvė 5,772,000,000 2010 496 132 %
102 Jordanijos vėliava Jordanija 5,522,000,000 2010 1,121 29 %
103 Makedonijos vėliava Makedonija 5,520,000,000 2010 2,648 59 %
104 Armėnijos vėliava Armėnija 5,227,000,000 2010 1,368 51 %
105 Mauricijaus vėliava Mauricijus 5,043,000,000 2010 3,565 52 %
106 Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 5,000,000,000 2000 1,722 155 %
107 Turkmėnijos vėliava Turkmėnija 5,000,000,000 2009 934 31 %
108 Mozambiko vėliava Mozambikas 4,990,000,000 2010 197 42 %
109 Nepalo vėliava Nepalas 4,500,000,000 2009 161 36 %
11 Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 1,892,000,000,000 2010 4,028,283 4636 %
110 Paragvajaus vėliava Paragvajus 4,346,000,000 2010 513 22 %
111 Kambodžos vėliava Kambodža 4,338,000,000 2010 298 38 %
112 Trinidado ir Tobago vėliava Trinidadas ir Tobagas 4,303,000,000 2010 1,589 10 %
113 Kongo DR vėliava Kongo Demokratinė Respublika 4,300,000,000 2009 164 100 %
114 Etiopijos vėliava Etiopija 4,289,000,000 2010 51 13 %
115 Uzbekijos vėliava Uzbekija 4,236,000,000 2010 130 11 %
116 Moldavijos vėliava Moldavija 4,146,000,000 2010 1,113 73 %
117 Alžyro vėliava Alžyras 4,138,000,000 2010 97 2 %
118 Nikaragvos vėliava Nikaragva 4,030,000,000 2010 743 76 %
119 Senegalo vėliava Senegalas 3,885,000,000 2010 216 22 %
12 Belgijos vėliava Belgija 1,275,601,020,000 2010[10] 126,188 322 %
120 Kirgizijos vėliava Kirgizija 3,738,000,000 2010 653 68 %
121 Hondūro vėliava Hondūras 3,540,000,000 2010 423 23 %
122 Zambijos vėliava Zambija 3,495,000,000 2010 277 25 %
123 Gruzijos vėliava Gruzija 3,381,000,000 2009 771 31 %
124 Kamerūno vėliava Kamerūnas 3,344,000,000 2010 147 13 %
125 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas 3,221,000,000 2010 269 6 %
126 Liberijos vėliava Liberija 3,200,000,000 2005 930 606 %
127 Laoso vėliava Laosas 3,085,000,000 2009 484 55 %
128 Gvinėjos vėliava Gvinėja 3,072,000,000 2009 290 70 %
129 Somalio vėliava Somalis 3,000,000,000 2001 393  
13 Šveicarijos vėliava Šveicarija 1,190,000,000,000 2010 182,899 364 %
130 Madagaskaro vėliava Madagaskaras 2,973,000,000 2010 99 24 %
131 Benino vėliava Beninas 2,894,000,000 2009 135 22 %
134 Ugandos vėliava Uganda 2,888,000,000 2010 62 13 %
135 Malio vėliava Malis 2,800,000,000 2002 240 84 %
136 Afganistano vėliava Afganistanas 2,700,000,000 2008 96 23 %
137 Gabono vėliava Gabonas 2,374,000,000 2010 2,078 28 %
138 Namibijos vėliava Namibija 2,373,000,000 2010 569 13 %
139 Botsvanos vėliava Botsvana 2,222,000,000 2010 910 14 %
14 Australijos vėliava Australija 1,169,000,000,000 2010 42,057 131 %
140 Nigerio vėliava Nigeris 2,100,000,000 2003 178 79 %
141 Burkina Faso vėliava Burkina Fasas 2,002,000,000 2010 128 23 %
142 Tadžikijos vėliava Tadžikija 1,997,000,000 2010 260 34 %
143 Mongolijos vėliava Mongolija 1,860,000,000 2009 690 44 %
144 Čado vėliava Čadas 1,749,000,000 2008 177 27 %
145 Siera Leonės vėliava Siera Leonė 1,610,000,000 2003 311 163 %
146 Albanijos vėliava Albanija 1,550,000,000 2004 497 21 %
147 Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja 1,548,000,000 2010 366 29 %
148 Seišelių vėliava Seišeliai 1,374,000,000 2010 14,706 163 %
149 Malavio vėliava Malavis 1,213,000,000 2010 78 24 %
15 Kanados vėliava Kanada 1,009,000,000,000 2010 24,749 75 %
150 Burundžio vėliava Burundis 1,200,000,000 2003 167 202 %
151 Centrinės Afrikos Respublikos vėliava Centrinės Afrikos Respublika 1,153,000,000 2007 270 68 %
152 Belizo vėliava Belizas 1,010,000,000 2009 2,982 70 %
153 Bisau Gvinėjos vėliava Bisau Gvinėja 941,500,000 2000 722 203 %
154 Butano vėliava Butanas 836,000,000 2009 1,239 66 %
155 Pusiaujo Gvinėjos vėliava Pusiaujo Gvinėja 832,000,000 2010 136 1 %
156 Gajanos vėliava Gajana 804,300,000 2008 1,049 42 %
157 Barbadoso vėliava Barbadosas 668,000,000 2003 2,456 25 %
158 Juodkalnijos vėliava Juodkalnija 650,000,000 2006 939 24 %
159 Lesoto vėliava Lesotas 647,000,000 2010 233 36 %
16 Švedijos vėliava Švedija 853,300,000,000 2010 72,594 241 %
160 Maldyvų vėliava Maldyvai 589,000,000 2009 1,707 43 %
161 Gambijos vėliava Gambija 530,000,000 2010 438 170 %
162 Surinamo vėliava Surinamas 504,300,000 2005 1,011 28 %
163 Svazilando vėliava Svazilandas 497,000,000 2010 520 18 %
164 Haičio vėliava Haitis 494,000,000 2010 48 7 %
165 Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava Sent Vinsentas ir Grenadinai 479,000,000 2010 2,084 54 %
166 Džibučio vėliava Džibutis 428,000,000 2006 573 56 %
167 Antigvos ir Barbudos vėliava Antigva ir Barbuda 359,800,000 2006 4,388 36 %
168 Grenados vėliava Grenada 347,000,000 2004 3,402 74 %
169 Bahamų vėliava Bahamai

Mano Krastas