Išskirtinei Neringai reikalingas specialus įstatymas

Šiandien Neringoje atidaroma skirta skrydžiams naudoti lauko aikštelė. Ja galės naudotis į kurortą atskrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu, lengvuoju lėktuvu (ULO). Mažieji orlaiviai Neringoje galės oficialiai leistis po keliolikos metų pertraukos. Apie naują galimybę greitai ir patogiai pasiekti kurortą, ūgtelėjusį įvažiavimo mokestį, aerodromą, jūros terapijos centrą ir Kuršių nerijos įstatymo būtinybę kalbamės su Neringos meru Dariumi Jasaičiu.
 
Gerbiamas mere, ai Nidos aerodrome jau gali leistis lėktuvai?
 
Kol kas vieta, kurioje laukiame svečių su individualiais lėktuvais, dar negalime vadinti aerodromu. Tai tik 815 m. ilgio lauko nusileidimo aikštelė, bet tikime, kad aerodromas Nidoje bus. Juk čia pakilimo takas buvo įrengtas dar 1967 m. Nuo 1970-ųjų iki 1975 me­tų iš Ni­dos į Pa­lan­gą, Kau­ną ir Vil­nių re­gu­lia­riai skrai­dė An-2 ti­po lėk­tu­vai. Tik at­kū­rus Lietuvos ne­prik­lau­so­my­bę Ni­dos aerod­ro­mu be­veik nu­sto­ta nau­do­tis. 1999 me­tų, nepaisant, kad prieš metus į aerodromą buvo investuota apie 1,6 mln. eurų, jį užd­raus­ta eksp­loa­tuo­ti, motyvuojant, kad ne­ati­tin­ka sau­gos rei­ka­la­vi­mų – aukš­ti me­džiai au­ga per ar­ti ki­li­mo ta­ko.
Pernai Vyriausybė Nidos oro uosto statinius perdavė Neringos savivaldybei. Tapę šeimininkais jau šį tą nuveikėme. Jei anksčiau čia leisdavosi tik avariniu atveju ir buvo leidžiama tūpti malūnsparniams, dabar čia galės leistis visi į Neringą atskrendantys nuosavais lėktuviukais. Tam abiejose tako pusėse reikėjo 100 metrų nuo vidurinės ašies iškirsti medžius. Tikimės, kad ateityje šioje vietoje pavyks pastatyti mobilius namelius, kuriuose galėtų apsigyventi atskridę lėktuvais, bet kol kas to padaryti neleidžia nacionalinio parko reglamentas, saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
 
Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. automobiliais keliaujantys Neringos svečiai už įvažiavimą privalės mokėti po 20 eurų. Ar vis tik tai nėra drastiška suma?
 
Neringos tarybos sprendimas gimė ne dėl noro praturtėti, o dėl automobilio srautų mažinimo. Per du mėnesius įvažiuoja apie 100 tūkst. automobilių, o Neringoje turime tik apie 2000 automobilių stovėjimo vietų. Didžiausią srautą sudaro vienai dienai įvažiuojantys svečiai, todėl neretai ilgesniam laikui atvykusiems poilsiauti sunku surasti vietą automobiliui.
Kitas dalykas, Neringai tvarkyti savivaldybė išleidžia apie 1,6 mln. eurų ir dar apie 300 tūkst. eurų sumokame už atliekų, kurių vasaros metus padaugėja keturis kartus, išvežimą. O kur kiti nemažai lėšų reikalaujantys darbai. Be surinktos vietinės rinkliavos už įvažiavimą, turto ir žemės mokesčio, kad miestas visada būtų švarus ir tvarkingas, mes dar papildomai turime įdėti apie 1,4 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Į Neringą nemokamai gali įvažiuoti neįgalieji su jais lydinčiais asmenimis, keliaujantys elektromobiliais. Jokių mokesčių netaikome atvykstantiems laivais, lėktuvėliais, dviračiais, viešuoju transportu.
Siekdami, skatinti alternatyvius susisiekimo būdus, visoje Neringoje atskyrėme dalį važiuojamosios dalies, kuria patogiai galėtų keliauti dviratininkai. Su įprastiniais taksi šią vasarą konkuruos elektriniai ir benzininiai „tuktukai“. Kad kuo mažiau poilsiautojams tektų važinėti savais automobiliais, atnaujinome maršrutinį autobusą. Norintys atvykti į Neringą vienai dienai, galės pasinaudoti šiemet pradėjusiu kursuoti keltu Dreverna-Juodkrantė. Kelto grafikas labai patogus ryte iš Drevernos atplaukti į Juodkrantę ir vakare grįžti
 
Kaip sekasi kurti jūros terapijos centrą, kuris paįvairintų poilsį esant prastam orui, sudarytų galimybes sulaukti svečių ne sezono metu?
 
Per trejus metus stipriai pažengėme į priekį. Rengiant detalųjį planą buvo suformuoti 4 sklypai: automobilių stovėjimo, maitinimo, stadiono ir jūros terapijos centro. Tačiau kol kas nesurandame investuotojo. Bendravome su visais šiuo verslu Lietuvoje užsiimančiais verslininkais, bet nė vienas jų nesiryžta investuoti, nes visus jūros terapijos ir panašiu centrus, kad ir kokie įspūdingi jie bebūtų, dotuoja šalia esantis viešbutis. Be tokios dotacijos, centro paslaugų kainos išauga tiek, kad jos pasidaro vartotojui nepatrauklios. Tai patvirtino ir ES lėšomis parengta sektorinė jūros terapijos centro studija. Neringos savivaldybės taryba pritarė studijoje pasiūlytai antrajai jūros terapijos centro vystymo krypčiai, kuri siūlo objektą vystyti kaip sanatoriją arba kaip reabilitacijos centrą, arba kaip gydomąjį SPA, numatant jame apgyvendinimo paslaugas. Juk didžiausias šių paslaugų poreikis būtų esant prastam orui. Labai abejotina, kad lyjant arba krentant šlapdribai žmogus po procedūrų jūros terapijos centre norėtų eiti iki viešbučio Nidoje. Investuotojai tvirtina, kad pakeitus Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentus ir atsiradus galimybei čia statyti viešbutį, jie investuotų. Taigi džiaugiamės, kad turime dokumentus, kuris padėjo identifikuoti problemą ir dabar bandome ją spręsti. Kadangi beveik visi, nuo kurių priklauso sprendimas, sutinka, kad šią problemą reikia spręsti, tikimės, jog per kelerius metus turėsime visus reikalingus dokumentus, o tada iš naujo ieškosime investuotojo. Norint prie jūros terapijos centro statyti viešbutį, reikia pakeisti užstatymo aukštingumą, nes leistinas pastatų aukštis neleidžia statyti aukštesnio kaip pusantro aukšto pastatą, užstatymo intensyvumą, nes pagal leistiną nelabai kas telpa.
Būtų labai teisingas sprendimas, jei gyvenvietės būtų išimtos iš nacionalinio parko teritorijos. Pasaulyje tikriausiai nėra tokio atvejo, kad sutaptų miesto, savivaldybės ir saugomos teritorijos ribos. Pas mus jos sutampa. Visi vadovauja ir niekas nežino, kas yra šeimininkas. Jei urbanizuotos teritorijos – Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė – būtų išimtos iš parko teritorijos, jose nebebūtų taikomi nacionalinio parko reglamentai ir tai stipriai palengvintų kurorto vystymą. Urbanizuotos teritorijos sudaro 4,6 proc. Kuršių nerijos. Mes norime sutvarkyti gal 0,2 proc. Žinoma, negalime sakyti, kad visiškai į mūsų pageidavimus neatsižvelgiama, kai peržvelgi pastaruosius trejus metus, pakoreguota nemažai teisės aktų, bet kiekvienas pakeitimas užtrunka iki kelerių metų.
 
Tai kokius įstatymus reikia pakeisti, kad palengvėtų kryžiaus keliai, imantis kurorto plėtrai svarbių darbų?
Be anksčiau paminėtų įstatymų ir teisės aktų, labai svarbu, kad būtų pakeistas miškų įstatymas. Būtent dėl šio įstatymo nuostatų mes negalime sutvarkyti rekreacinių ir dviračių takų. Realiai jie yra nuo seno susiformavę, bet formaliai jų nėra ir mes negalime jų nei remontuoti, nei tvarkyti. Norint juos sutvarkyti, privalome pasirengti detaliuosius planus, išimti juos iš miško žemės. Tam reikalingas Vyriausybės pritarimas, o tai reikalauja labai daug laiko.
Turėtų būti peržiūrimas ir biudžeto įstatymas, nes daugelyje pasaulio šalių yra taikoma praktika, kuomet savivaldybėms, kurios yra varžomos apribojimų, kurių teritorijos patenka į nacionalinius parkus ar kurortiniams miestams, kurie turi aptarnauti kelis kartus daugiau žmonių, nei turi gyventojų, taikomos mokesčių lengvatos. Kalbant apie infrastruktūros tvarkymą, Neringa yra ypatingose sąlygose ir dėl geografinės padėties. Kadangi neišvengiamai turime naudotis kelto paslaugomis, tiems patiems darbams esame priversti išleisti žymiai daugiau lėšų negu kitos šalies savivaldybės. Kad ir keliams skiriami pinigai. Rekonstruojant krašto kelio „Smiltynė-Nida“ ruožą (9, 63 km) apie 3 mln. litų buvo skirti AB „Smiltynės perkėla“ paslaugoms sumokėti.
Įstatymų ir su jais susijusių teisės aktų sąrašą galima tęsti. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad yra būtinybė turėti specialų Kuršių nerijos įstatymą, nes mūsų situacija unikali. Mes susiduriame su problemomis, kurių nėra kitose savivaldybėse.
 
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė
„Savivaldybių žinios“