Ir išties tai mėlyna...

Kategorija:

Ir išties tai mėlyna...

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje rugsėjo 15 – 27 dienomis vyko tapytojos Kunigundos Dineikaitės paroda „Visi sakytų, jog tai mėlyna“. „Parodos pavadinimas nurodo į spalvą, kuri yra mano pagrindinė raiškos priemonė, svarbus jos įsikūnijimas ir santykis su tekstu“, – sako tapytoja Kunigunda Dineikaitė.

Ir pajuokauja, kad pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, ji gavo chuliganišką pasiūlymą per savaitę surengti parodą dviejų aukštų salėje. „Paprastai rengiant parodą, apie mėnesį reikia mąstyti. Šioje parodoje rodžiau pastarųjų dviejų metų kūrybą. Paveikslai skirtingi. Tai keturių ciklas, kuriame išlaikau nesibaigiančios serijos galimybes, – parodą pristatė dailininkė. – Aš negaliu ilgai vienaip tapyti. Po kurio laiko man norisi tapyti kitaip. Tai priklauso nuo to, ką aš noriu išreikšti, ką noriu pasakyti, kas man yra aktualu. Tada atitinkamai imu kitą tapymo manierą. Grynojo vaizdo paveikslus tęsia paveikslai-fragmentai, kuriuose vaizdas dedamas ant vaizdo, mintis ant minties. Paveikslą „Motinos širdis“ tapiau iš tolo mėtydama dažus. Mėgstu meditatyvinę kūrybą. Man patinka sapno meditatyvinė būsena, kūno svoris, miego gilumas arba negilumas, vaizdo regimybė ir vaizdo apgavystė, dažo slinktis, jo masė, kvapas. Mano tapyba pati kuria efektus. Ji nereprezentuoja, o sukuria tik vaizdo galimybę. Aš bandau mąstyti kartu su tapyba ir kurti realybes. Man įdomus tapybinio mąstymo procesas. Parodoje eksponuotame tęstiniame cikle „Asociacijos“ savo tapybą redukavau iki vienos spalvos ir sujungiau su tektu. Spalva visuomet pirmiau, o tik vėliau tekstas – pavadinimas jai. Tai tapymo aktas. Atsitiktiniai jutimai. Materija ir mintis. Sukurto vaizdinio minties galimybė.“

Pasak Kunigundos, jai labai didelę įtaką turėjo dailės studijos Anglijoje. „Mano gyvenime viskas radikaliai apsivertė. Aš pradėjau studijuoti siurrealistų patrono Edvardo Džeimso, patronavusio Salvadoro Daly, mokykloje. Ten mane skatino būti savimi. Mokydamasi šioje mokykloje išdrįsau ieškoti savęs, savo darbuose drąsiai kalbėti apie tai, kas man svarbu, suvokiau, kad visi turi teisę būti tokie, kokie yra“, – prisimena tapytoja.

Kalbėdama apie savo darbus, Kunigunda Dineikaitė pastebi, jog jai labai svarbu, kad žmogus prie jos darbo sustotų, kad jam kiltų klausimas, kodėl taip nutapyta?

„Galiu ilgai netapyti... net kelias savaites. Tuomet jaučiu, kaip kaupiasi, kaupiasi tol, kol pajuntu minties svorį, minties koncentraciją, kol išsigrynina tai, ką noriu šnekėti. Žmonės tai vadina įkvėpimu. Ir tuomet einu dirbti“, – sako šiuo metu Vilniuje gyvenanti Lietuvos dailininkų sąjungos narė tapytoja Kunigunda Dineikaitė.

Genovaitė Paulikaitė

Kontaktai:

Tapytoja Kunigunda Dineikaitė

+370 606 15216

Žurnalas "Ekonomika ir visuomenė Business and exibitions"


Mano Krastas