NAUJIENOS

Įmonės skirtingos, rūpesčiai tie patys

Kategorija:

Kaip Rusijos įvykiai, euro įvedimas veikia medžio apdirbimo įmones? Kalbinome trijų skirtingų  įmonių atstovus. Nepriklausomai nuo dydžio, visų jų veiklai įtakos turi prekybos apvalia mediena taisyklės. Ją eksportuojantys tarpininkai ir šalies gamintojai atsiduria vienodose sąlygose, nors pastarieji jų pačių teigimu, ir darbo vietas, ir didesnę pridėtinę vertę sukuria.

Ne į kalną, bet per kliūtis

Labardžiuose (Rietavo savivaldybė) gyvenantys Ona ir Jonas Jociai medienos apdirbimo įmonę įsteigė prieš 20 metų. „Vyras labai mėgo medį. Galvojome savo sodyboje įsikurti nedidelį medienos cechą. Tačiau suirus kolūkiui, liko laisvų patalpų. Nusipirkome mechaninių dirbtuvių arkinį sandėlį ir ten pradėjome dirbti. Dirbome mudu su vyru ir su savo mažais vaikais, –pradžią prisimena Ona Jocienė. – Žinojome, kad Raseiniuose superka kokybiškus beržo tašelius. Tik kai nuvežėme, pamatėme, kad labai nedaug mūsų tašelių yra tinkami, nes jie buvo reikalingi baldams. Taigi nieko daug neuždirbome.“

Ne itin sėkmingas sandoris Jocių nuo medžio apdirbimo neatbaidė. Žmonės tikėjo, kad nuoširdžiai dirbant, galima pasiekti rezultatų.  Įdarbino iš kaimo penkis jaunuolius ir pagal užsakymus pradėjo pjauti lentas. Rietave dirbo švedų medienos apdirbimo įmonė, mes iš jų labai nebrangiai nusipirkdavome medienos atraižų ir iš jų išpjaudavome tarinių lentelių. Ilgainiui įmonė išsivystė. Joje dirbo apie 50 žmonių. Pjovėme lenteles įvairiausiems padėklams. Gamindavome pagal specialius užsakymus,  darydavome lentelių komplektus padėklams. Vežėme į Vokietiją, Italiją, Prancūziją. Pabrangus žaliavoms, padėklus pradėjome kalti patys. Didelių pelnų nesivaikėme, o ir gautąjį į gamybą stengdavomės investuoti. Ruošėme ir įgyvendinome projektus, steigėme darbo vietas. Tačiau prieš kokius 7 – 8 metus prasidėjo kritimas. Pagrindinė priežastis – darbingi žmonės pradėjo išvažinėti iš Lietuvos. Taip pat bankrutavę ir neatsiskaitę verslo partneriai įmonei padarė didžiulės žalos. Šiuo metu įmonėje dirba 16 darbuotojų, nes įdiegėme naujus įrengimus, kurių dėka sumažėjo darbo krūvis, pagėrėjo darbo sąlygos.  Jei anksčiau įmonėje dirbdavo vien vyrai, dabar gali dirbti ir moterys, – pasakoja įmonės savininkė O. Jocienė. – Mediena Klaipėdos regiono zonoje brangesnė negu kituose Lietuvos regionuose, nes laivais išplukdo apvalią medieną. Veždavome net iš Kėdainių miškų urėdijos. Dabar perkame medieną iš aplinkinių įmonių ir stengiamės išspausti maksimumą. Belieka siauras kraščiukas, kurį darže žirniams įsikabinti begali panaudoti.“

Iki šiol O. Ir J. Jocių komercinė-gamybinė įmonė gamina įvairaus dydžio padėklus, kuriuos tiekia Vokietijos, Prancūzijos įmonėms. 

„Rankos svyra ir dėl mūsų valstybės požiūrio į verslą. Įmonė, kaip ir senais laikais – visų melžiama karvė, o įmonės savininkas yra niekinis. Ir nesvarbu, kad tu moki mokesčius, įdarbini kaimo žmones, kurie ir gyvulius laiko, ir žemę dirba. Ateina šienapjūtė, išleisk juos iš darbo. Ateina sėja – vėl ūkio darbai užspaudžia. Valstybė reikalauja, kad žmogus dirbtų visą darbo dieną. Jei tik užrašai, kad dirbo pusę dienos, į tave kaip į kokį sukčių žiūrima. Aš jau nekalbu apie tuos atvejus, kai žmogus į darbą ateina neblaivus“, – apie smulkios įmonės rūpesčius kalba O.Jocienė ir priduria, kad smulkių įmonių grėsmė ne euro įvedimas, ne santykiai su Rusija, bet šalies valdžios požiūris į verslą kuriantį žmogų.

Gamybos apimtys stabilios

Šateikiuose įsikūrusi UAB „Žalmedis“ Plungės rajone yra tarp stambesnių medžio apdirbimo įmonių. „Dabar per metus pjauname po 6 – 7 tūkst. kubų medienos, – apie bendrovės veiklą pasakoja direktorius Viktoras Momkus. – Prieš dvidešimt metų, kai įsikūrėme, per metus pjaudavo  2 – 2,5 tūkst. kubų. Pradėjome nuo statybinės medienos gamybos. Ją tiekdavome vokiečiams, vėliau – anglams. Nors Lietuvos mediena nėra labai aukštos kokybės lyginant su Rusija, bet statybinei medžiagai tinka. Tad nuo pirmųjų savo veiklos metų ją perkame iš aplinkinių miškų urėdijų. Pirmaisiais metais pirkdavome vien iš Telšių miškų urėdijos, dabar, išaugus gamybos apimtims, medieną perkame ir iš Rietavo, Kretingos, Mažeikių urėdijų. Tačiau medienos kokybė seniau buvo ženkliai geresnė, nes nebuvo tokio masinio kirtimo, buvo daugiau brandesnio miškai. Tada net dėmesio nekreipdavome į šiandien perkamą kai kurių išmatavimų medieną.“

Kadangi nuo statybinės medienos gamybos likdavo nemažai dar gerų medžio atliekų, bendrovė savo veiklą papildė ir tarlenčių gamyba. Jas realizuodavo ir dabar realizuoja Vokietijoje.

„Statybinę medieną pastaruoju metu realizuojame vietos rinkoje, – sako direktorius ir priduria. – Be abejo, konkurencija labai didelė. Vien Plungės rajone esame keturios panašaus dydžio įmonės. O kur Kretinga, Mažeikiai, Rietavas. Norėdamas išsilaikyti rinkoje, negali sėdėti ir laukti. Juo labiau, kad esame ne pačioje patogiausioje vietoje. Tarsi užblokuoti. Kam žmogui iš Plungės važiuoti pas mus, jei ten pat yra net dvi medienos apdirbimo įmonės. Nuo Mažeikių ir Kretingos pusės taip pat mus dengia kitos įmonės. Lieka Skuodo pusė. Tad realizuoti produkciją nėra lengva.“

Nors bendrovei kol kas nėra didesnių problemų apsirūpinant žaliava, bet V.Momkaus manymu, šalies Vyriausybė turėtų peržiūrėti medienos pardavimo taisykles, suteikiant pirmumą tiems, kurie medieną perdirba. „Kai laisvai leidžiama išvežti apvalią medieną, nėra naudinga medienos apdirbimo įmonėms, nors jose įdarbinama nemažai žmonių, sumokama valstybei daugiau mokesčių. Kitas dalykas, superka juk geriausią medieną, o vietinės įmonės esame priversti pirkti tai, kas liko. Nusipirkęs antros rūšies medieną, nepagaminsi aukščiausios rūšies statybinę medžiagą.  Valstybė turėtų labiau padėti vietinėms įmonėms. Pastaruoju metu jau juntame pokyčių į geresnę pusę. Tarpininkai, parduodantys medieną į Kiniją, vis dažniau prašo mūsų paslaugų. Ir supjauti medieną, ir išdžiovinti. Gal pagaliau, kai beveik vien karklai beliko, valstybė susisgribs“, – pastebi V.Momkus.

Pasak UAB „Žalmedis“ direktoriaus, euro įvedimas gamybinei įmonei nepraeis be pėdsakų. „Paskaičiavau, iš cento dalių per visus apvalinimus, kiekvieną mėnesį po 300 eurų prarasime. Atlyginimus reikės apvalinti į didesnę pusę, pirkėjams turėsime apvalinti į mažesnę, – svarsto V.Momkus. – Nemanau, kad gausime tas pačias pajamas, kokias gauname šiandien. Jos sumažės.“

UAB „Žalmedis“ šiuo metu dirba 25 žmonės, nors kvalifikuotų darbuotojų vis sunkiau surasti, todėl bendrovė stengiasi išsaugoti tuos, kuriuos išsiaugino ir kuriuos anksčiau susirado. Pagrindinis jų skatinimas – didesnis atlyginimas.

Rezultatai geresni negu pernai

Vienai stambiausių Lietuvoje medienos apdirbimo įmonių – Vakarų medienos grupei (VMG)  euro įvedimas didesnių papildomų rūpesčių nesukelia ir nemalonių pasekmių nesitikima. „Įmonių rezultatai nuo 2009 iki 2013 metų užaugo daugiau nei 100 procentų. 2014 metų grupės įmonės planuoja parduoti gaminių už  200 mln. eurų,  kas reiškia, jog VMG pardavimai užaugs dar 23 procentais. 2015 metais pardavimai turėtų pasiekti 290 mln.eurų. Mūsų pagrindinis pirkėjas yra IKEA, tad Lietuvos santykiai su Rusija mums neturi įtakos. IKEA Rusijoje parduoda Mogiliovo (Baltarusija) esančios mūsų įmonės pagamintus baldus ir kol kas nejuntame jokių negatyvių padarinių, – grupės rezultatus apžvelgia generalinis direktorius Viktoras Adomaitis. –Medieną perkame iš aplinkinių miškų urėdijų ir privačių miškų savininkų maždaug šimto kilometrų spinduliu. Tik norėtųsi, kad mūsų šalies valdžia labiau atsižvelgtų į vietinius gamintojus. Dabar nėra jokių apribojimų išvežant apvalią medieną. Mano duomenimis, per metus eksportuojama apie 2 mln. kubų apvalios medienos. Kai kertama 6 mln. kubų medienos, tai labai daug. Aplinkinės šalys palaiko savo gamybininkus. Net Baltarusijoje, jei nori išvežti neapdirbtą medieną, moki tokius muito mokesčius, kad nebelieka jokio noro jos eksportuoti. Turime įmonę Borisove. Joje pjauname lentas, kurias realizuojame Užkaukazės ir Europos šalyse. Kodėl mūsų valdžia neskatina medieną apdirbti vietoje? Esame paskaičiavę, kad nusipirkę už 100 litų medienos, sukuriame 1500 litų pridėtinės vertės. Turime viltį, kad pagaliau pasikeis prekybos mediena taisyklės. Mes nenorime išskirtinių sąlygų, bet mes norime, kad Lietuvoje užaugusi mediena, Lietuvoje būtų ir perdirbama.“

Genovaitė Paulikaitė

Žurnalas "Miškai"


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama