Ignalinietės kūryba džiaugiasi zarasiškiai

Kovo 30 dieną Zarasų krašto muziejuje atidaryta ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės tapybos ir margučių paroda „Kūryba – mano dienoraštis“. Joje eksponuojamos 34 žydinčios, vasaros grožiu alsuojančios drobės ir net  500 nuostabių, vašku margintų margučių. Zarasuose autorei buvo smagu pamatyti  gerai pažįstamus veidus, susipažinti su jos kūryba besidominčiais, pasidalinti savo jausmais ir pasisemti gerų emocijų. Juk dailininkui paroda – tai šventė,  naujas įkvėpimas ir įvertinimas…
 
Parodą ir jos autorę pristatęs iš Ceikinių kilęs muziejininkas Vasilijus Trusovas su dideliu džiaugsmu kalbėjo apie „savo zemliokę – įdomią, veiklią, be galo kūrybingą asmenybę“. Parodą jis pavadino dviejų kaimynų susiėjimu ir puikia velykine dovana.  Pati autorė sakė, kad tai jau 12-oji jos personalinė tapybos ir 5-oji margučių paroda, o paveikslus ir margučius vienoje erdvėje pristatyti paskatino Velykų šventė, kiekvieną pavasarį mums kalbanti ir apie Kristaus prisikėlimą, ir apie žmogaus dvasios, gamtos atbudimą.
 
Gamta Nijolės paveiksluose ypatingai džiuginanti akį, kelianti dvasią į gražesnę, kilnesnę, viltingesnę realybę. Paveiksluose akį traukia plyštantys lelijų žiedai, ryškios, tarsi  visą vasaros dienos šviesą sugėrusios,  piliarožės, džiugios gėlių puokštės,  natiurmortai, gimtųjų vietų peizažai, mielos Naujojo Daugėliškio, Kačergiškės bažnytėlės, Ignalinos ežerai ežerėliai… Yra ir romantiškų jūros vaizdų, ir senųjų  miestų gatvelių. Tai vis pernai Šventojoje ir Čekijoje vykusių plenerų darbai. Bet daugiausia paveikslų pristato gimtąjį kraštą. „Labai myliu Ignaliną, nepaprastą jos aurą, gamtą, žmones. Gera man joje gyventi ir kurti. Atvežiau šio nepaprasto  žemės kampelio grožio ir Zarasams…“,– sakė dailininkė.
 
Kartu su tapyba eksponuojami margučiai parodo autorės pagarbą liaudies menui, tradicijoms, iš protėvių paveldėtų raštų ir spalvų įvairovei. Kiekvienas jų unikalus, nepakartojamas. Nijolei labiausiai patinka marginti vašku, o paskui kiaušinius ji dažo aniliniaisarba pačios iš juodalksnio ir ąžuolo žievės pagamintais natūraliais dažais. Todėl vieni  net kelių spalvų, kiti – juodai balti.  Jų raštai tokie paprastai įmantrūs, iškalbingi ir paslaptingi, saugantys dvasinę mūsų tautos patirtį.Moteris visas žinias po kruopelytę ilgą laiką rinko, o dabar jau ir kitus gali šio dailiojo amato pamokyti. N. Trinkūnienės margučių nuotraukos įdėtos ir jų marginimo būdai aprašyti naujoje Odetos Bražėnienės knygoje „Margučių marginimas Aukštaitijoje“.
 
„Žinojau, kad Nijolė yra puiki tapytoja, jos paveiksluose tiek grožio, tiek šviesos ir optimizmo…Bet kad ji ir margučius taip meniškai margina, man buvo didžiausia staigmena…“,– sveikindamas autorę sakė dailininkas, Dusetų dailės galerijos vadovas  Alvydas Stauskas. Į parodą jis atvyko kartu su bičiuliu skulptoriumi Algiu Gaižausku. Jie labai įdėmiai apžiūrėjo paveikslus, aptarė labiausiai patikusius darbus ir vis prilinkdavo prie stiklo stenduose išdėliotų margučių, vis pagirdavo jų raštus.
Buvo prisiminti menininkų susitikimai pleneruose Zarasuose ir Palūšėje, apsilankymai Paliesiaus dvare ir Mielagėnuose…
 
Nijolės paroda džiaugėsi kartu atvykę draugės ir sesuo Laimutė,  jos  bičiulės iš Zarasų. Gėlės, mielos dovanėlės ir šilti žodžiai net ašarą išspaudė. Susigraudinti teko ir atsakinėjant į Vasilijaus Trusovo klausimus, kurie sugrąžino į vaikystę, prabėgusią Triburčių kaime. Anksti netekusi tėvelio, Nijolė dar būdama paaugliukė turėjo imtis vyriškų darbų. Ir silpnos sveikatos mamai sesę auginti padėjo, ir arė, akėjo… Sunku buvo, tačiau darbas užgrūdino. Ištvermė vėliau padėjo sportuojant. O širdis visada linko prie dailės. Ir tarsi už rankos Dievulis vis vedė, kol galų gale ta širdis suspurdėjo iš džiaugsmo, kūrybos laisvę ir grožį pajutusi…  Šiandien Ignalinos kraštą puikiai pristatanti dailininkė ir vaikų mylima mokytoja išgyvena savo kūrybinio žydėjimo metą.
 
parengė Lina Kovalevskienė