Gyvybės mokslų sektoriui augti – žalia šviesa

Lietuva turi ambicingą tikslą – iki 2030-ųjų metų tapti viena lyderiaujančių gyvybės mokslų šalių regione. Tad siekiant prisidėti prie šio tikslo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) nuo spalio mėn. pradeda įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kurios tikslas  –  skatinti šio industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu.

„Per dvejus šios iniciatyvos metus stiprinsime vieną iš prioritetinių ir didžiausią potencialą turinčių – gyvybės mokslų sektorių. Sudarysime palankias sąlygas kurti startuoliams. Tikimės įkurti ne mažiau kaip 10 naujų įmonių, pritraukti užsienio investicijų. Sieksime, kad Lietuva būtų žinoma kaip stiprus gyvybės mokslų centras“, –  sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Iniciatyvos metu bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir inovacijų paramos paslaugos gyvybės mokslų industrijos įmonėms. Skatinamas žinių ir technologijų perdavimas, komercializavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei naujų verslų kūrimas.

Lietuvos gyvybės mokslų industrijos sąvoka apima verslo įmones, mokslo ir studijų institucijas ir sveikatos priežiūros įstaigas, veikiančias farmacijos, biotechnologijų, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų sveikatos informatikos ir bioinformatikos, medicinos inžinerijos srityse. Gyvybės mokslų industrijai skiriamas didelis valstybės dėmesys, nes ši sritis yra viena iš septynių prioritetinių Sumanios specializacijos sričių.

Sektoriaus augimas – ryškus

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyvybės mokslų pramonė išaugo iki vienos pažangiausių Vidurio ir Rytų Europoje.  Ekspertai pastebi, kad biotechnologijų industrija Lietuvoje kasmet vidutiniškai ūgteli po 20 proc., pernai ji siekė 518,4 mln. Eur, o 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama.  Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos – JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

„Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas ir tam jau yra praskintas kelias,  šiuo metu sektoriaus indėlis į BVP yra 1 proc. Tai yra tiek pat, kiek tose šalyse, kurios yra pripažįstamos  kaip pasauliniai gyvybės mokslų lyderiai – Izraelis, Vokietija. Tačiau turime   ambicingą siekį, kad šis rodiklis siektų 5 proc. Lietuvos bendrojoje pridėtinėje vertėje iki 2030 m.“, –  pasakojo MITA direktorius K. Šetkus.

Aukšti Lietuvos pasiekimai ir talentai

Pasaulyje jau yra pripažįstami Lietuvos mokslininkų pasiekimai gyvybės mokslų srityje. Kauno technologijos universiteto profesoriui Arminui Ragauskui už geriausią metų mokslinį straipsnį kaip vienam iš autorių buvo įteiktas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas, taip pat jis buvo tarp pretendentų gauti geriausio Europos mokslininko apdovanojimą. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda reikšmingai prisidėjo prie Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmo sukūrimo, kuris buvo vienas iš pretendentų Nobelio premijai gauti.

Moderniausios įrangos teikiamos galimybėmis ir talentų gausa leido Lietuvoje įsikurti tokioms visame pasaulyje žinomoms gyvybės mokslų kompanijoms kaip „Moog“, „Sicor/Teva Group“, „Thermofisher“, „Holister“, „Intermedix“, „Intersurgical“. Į pasaulio rinką sparčiai plečiasi ir Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus įmonės tokios kaip „Biotechpharma“, „Ferentis“, „Femtika“, „Vittamed“, „Profarma“, „Oxipit“, „CasZyme“, „Froceth“ ir kitos.

„Nors Lietuva jau turi aukštus pasiekimus, tačiau reikėtų tuo neapsiriboti, o skatinti naujų talentų atsiradimą. Tam turime visas sąlygas – stiprią mokslinę bazę ir kompetencijas“, – komentavo K. Šetkus.

Naujos iniciatyvos veiklos

Naujos MITA iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ veiklos bus nukreiptos tiek į esamų, tiek į naujų įmonių skatinimą vykdyti MTEPI veiklas.

Bus organizuojami renginiai, skirti skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, aktyvesnį dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse programose. Naujos įmonės kviečiamos bus kviečiamos dalyvauti „master classes“ bei „pitch“ mokymuose, susitikimuose su investuotojais.

Aukšto lygio gyvybės mokslų srities specialistai, tarptautiniai ekspertai ir investuotojai teiks ekspertinės konsultacijas įmonėms. Taip pat bus galimybė išvykti į akceleravimo programas užsienyje, pasinaudoti inkubavimo paslaugomis ar dalyvauti dirbtuvėse.

Atskiri renginiai bus skirti studentams, tyrėjams ir visuomenei – tai atviros paskaitos, hakatonai, inovacijų paroda, organizuojamos atvirų durų dienos.

Projekto partnerės VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics“ 2020 m. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius bus pristatomas ir tarptautinei sektoriaus bendruomenei. Numatytos ir ne mažiau svarbios šalies įvaizdžiui – komunikacijos kampanijos užsienyje.

Nauja iniciatyva bus  finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Jurga Trotienė