Guoda Burokienė:Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija tiesia bendrus tiltus

Kategorija:

Miestas:
Guoda Burokienė:Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija tiesia bendrus tiltus
Spalio paskutinę savaitę Lietuvos Respublikos Seime vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Bene didžiausias dėmesys ir pagrindinė visą savaitę vykusių posėdžių tema buvo Lietuvos pilietybės išsaugojimas asmenims, išvykusiems į užsienio šalis po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją. Šią temą lydėjo ir kitos, itin svarbios ir Lietuvoje gyvenantiems, ir išvykusiems bei sugrįžti planuojantiems mūsų tautiečiams. Posėdžiuose buvo išsamiai aptariamos užsienyje gyvenantiems lietuviams ir grįžtantiems gyventi į Lietuvą pagalbos priemonių tobulinimo,verslo plėtros regionuose, aukštojo mokslo reformos klausimai, diskutavome šalies informacinio saugumo, kaip nuoseklių ir reikalingų sprendimų būtinumą mažinant emigraciją, nagrinėjome šiuolaikinės vergystės emigracijoje problemą, aptarėme pasirengimą Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.Į posėdžius buvo kviečiami Seimo nariai, įvairių institucijų bei įstaigų atstovai, mokslininkai, ekspertai.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija viename iš posėdžių paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos25 metų jubiliejų, kai į referendumą susirinkusi tauta tarė „taip“ nepriklausomos demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Posėdyje aktyviai diskutavome pilietybės išsaugojimo ir daugybinės pilietybės klausimais, aptarėme Konstitucinio Teismo sprendimus šiais klausimais. Kaip tik sutapo, jog spalio 20 dieną Konstituciniame Teisme buvo pradėta nagrinėti byla pagal Seimo prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo ir sprendimo nuostatas, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Po Konstitucinio Teismo verdikto tapo aišku – vienintelis kelias išsaugoti Lietuvos pilietybę tapusiesiems užsienio šalių piliečiais yra tik referendumu pakeitus Konstituciją. Šią užduotį turėsime išspręsti jau netolimoje ateityje. Tai rimtas įpareigojimas Seimui, kuris turėtų paskelbti referendumą. Bet didžiausias uždavinys – užtikrinti, kad jis įvyktų ir kad būtų pasiektas rezultatas, kad galėtume išsaugoti gimusius emigracijoje ar išvykusius po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją ir turinčius kitos šalies pilietybę.
Pilietybės išsaugojimas – itin jautri ir aktuali tema. Sunkiai rasime šeimą, kurios nebūtų palietusi emigracija, kurioje nebūtų išvykusiųjų gyventi į užsienį. Kiekvienas savo aplinkoje turime dukrų, sūnų, artimų ar tolimesnių giminaičių, šiuo metu gyvenančių užsienyje, bet norinčių išlaikyti Lietuvos pilietybę. Jau vis dažniau tenka išgirsti, jog mūsų piliečiai užsienyje dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių, negalėdami išsaugoti savo prigimtine teise turimos,atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir renkasi kitos valstybės pilietybę. Mums gresia prarasti ne vieną dešimtį tūkstančių piliečių. Svarstoma, jog optimaliausia referendumą surengti būtų per 2019 metais vyksiančius Prezidento rinkimus. Tam, kad Konstitucijoje būtų galima pakeisti formuluotę dėl dvigubos pilietybės, reikia, kad už pataisą referendume balsuotų daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių piliečių. Todėl referendumeturime aktyviai dalyvauti patys, paraginti artimuosius, kaimynus ir taip pareikšti savo valią.
Savaitę trukusiuose posėdžiuose diskutavome jautriomis emigracijos temomis. Šia tema skaičiau pranešimą „Tėvynei reikalingi! Grįžimo į Lietuvą galimybės“.  Taip pat pasisakiau tema „Verslo plėtra regionuose: klestinti Lietuva ir jos žmonės“. Įvertinant tebesitęsiančios emigracijos iš Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo į Lietuvą problemas, mastą ir tendencijas, turime sudaryti sąlygas visiems norintiems Lietuvos piliečiams grįžti į Lietuvą ir vienyti lietuvius, gyvenančius visame pasaulyje. Todėl reziumuodami pasisakymus ir nuomones, komisijos nariai kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę visiems norintiems grįžti į Lietuvą asmenims aktyviai teikti visą reikiamą informaciją „vieno langelio“ principu. Remti verslumo ir užimtumo programas, socialinės ir kitokios atskirties mažinimo, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių vienijimo, lietuvybės stiprinimo ir kitus projektus bei iniciatyvas, padedančias užsienio lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva ir į ją sugrįžti. Taip pat kviečia mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministeriją sudaryti sąlygas grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą vaikams sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą. O taip pat ir visas atsakingas Valstybės institucijas kviečiame aktyviau bendradarbiauti su Pasaulio lietuvių bendruomene ir užsienio lietuvių bendruomenėmis.  
Viename iš posėdžių aktyviai diskutavome kaip Pasaulio lietuvių bendruomenė gali prisidėti pertvarkant ir stiprinant aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje, gerinant aukštojo mokslo kokybę. Komisijos nariai kvietė nebevilkinti aukštojo mokslo struktūrinės reformos, nes gaubianti nežinia kenkia ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojams, ir studentams, ir su Lietuvos mokslo institucijomis ketinantiems bendradarbiauti pasaulio lietuviams, dirbantiems užsienio universitetuose. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė komisijos nariams pristatė planuojamą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarką ir pabrėžė, jog aukštasis mokslas neturi būti naikinimas,  jis turi būti stiprinamas.  Regionuose gyvenantiems žmonėms turi būti užtikrinta galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taip pat ministrė akcentavo, kad 2018 metais biudžete numatyta papildomai skirti 20 mln. eurų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčiui didinti. Posėdžio metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasidžiaugė, kad išsilavinę jauni žmonės grįžta iš geriausių užsienio universitetų gyventi ir dirbti Lietuvos universitetuose. Džiugu, jog Pasaulio bendruomenės nariai pasiruošę bendradarbiauti su Lietuvos akademine bendruomene, skatinti mokslinių sričių atstovų bendruomeniškumą. 
Paskutiniame Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje buvo priimtos 7 rezoliucijos: Dėl galimybių grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo; Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo; Dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą“; Dėl Lietuvos informacinio saugumo; Dėl pilietybės išsaugojimo; Dėl valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienyje priemonių tobulinimo; Dėl Pasaulio lietuvių Vienybės dienos 2018 m. liepos 1 d.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai padeda geriau išgirsti abi puses, įsiklausyti dėl kokių priežasčių žmonės išvyksta, kas jiems trukdo sugrįžti ir kokios pagalbos reikia jau sugrįžusiems gyventi į Lietuvą. Bendros problemos, drauge ieškomi sprendimo būdai stiprina, padeda neatitolti,  skatina palaikyti tvirtus abipusius ryšius. Visi lietuviai yra tos pačios vienintelės Lietuvos piliečiai. Nėra svetimų ir nėra pamirštų. Nes Lietuvoje brangus kiekvienas gyvenantis ir laukiamas sugrįžtant kiekvienas išvykęs...

Guoda Burokienė
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė,
Seimo Migracijos komisijos pirmininkė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė
 
Mano Krastas