Guoda Burokienė: siekiama ne alkoholio draudimo, o sąmoningumo

Turbūt apie alkoholį tiek daug kalbėję dar nebuvome. Vos tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ėmus viešai kalbėti apie per rinkimus duoto pažado įgyvendinimą – kovoti su per dideliu alkoholio vartojimu, prieinamumu, tema bemat įkaitinovisą Lietuvą.Pasaulio sveikatos organizacija pristatė grėsmingus statistinius duomenis– Lietuvoje legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui nuo 15 metų, siekia 14 litrų gryno alkoholio. Esame daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta visame pasaulyje! Štai tokia Lietuvos statistika, nors ja patikėti ir labai sunku.
Šiuo metu Lietuvoje galioja ir taip vieni griežčiausių alkoholio kontrolės ribojimų, tačiau alkoholio vartojimas vis tiek išlieka labai didelis. Mūsų šalis patenka į dešimtuką šalių, kuriose fiksuojama daugiausia kepenų cirozės atvejų, į ketvertuką šalių, kuriose daugiausia su alkoholio vartojimu susijusių vėžio atvejų. Taip pat Lietuvoje ypač didelis 30–69 metų vyrų mirtingumas.
Ar vis dar manome, kad Lietuvoje su alkoholio vartojimu viskas gerai? Ar nieko nesinori keisti? Suvaldyti padėtį tikrai nėra taip paprasta, bet ignoruoti ir nedaryti nieko taip pat negalime.Šalyse, kuriose buvo kovojama su dideliu alkoholio vartojimu, pasiteisino trys priemonės – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika.
Seime prašnekus apie Alkoholio kontrolės įstatyme numatomus pakeitimus, bemat įsižiebė ugnis tarp politinių partijų, verslininkų, renginių organizatorių,  Lietuvos, o ir ne tik, gyventojų. Ši tema tapo bene svarbiausiu įvykiu mūsų gyvenime. Beje, visos šalys, kurios ėmėsi ženklių permainų alkoholio srityje, sulaukė pasipriešinimo ir tai yra natūralu. Lietuvoje su alkoholio ribojimu jau kovoja net 12 savivaldybių. Viena iš formų – alkoholio vartojimo draudimas viešuose renginiuose. Taikoma praktika parodė – tėvai, žinodami, kad į renginius nebus įleidžiami apsvaigę asmenys, šalia nevyks alkoholio prekyba, mielai atsiveda savo mažamečius vaikus ir laisvalaikį kultūringai praleidžia su visa šeima.
Taip pat Lietuvoje ketinama trumpinti alkoholio pardavimo laiką, sumažinti vietų skaičių, kur būtų leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, didinti amžių, nuo kurio būtų galima pirkti ir vartoti šiuos gėrimus.
Siūloma alkoholiniais gėrimais leisti prekiauti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – iki 15 val. Nuo 2018 metų pradžios alkoholinius gėrimus galės įsigyti, vartoti ir turėti asmenys tik nuo 20 metų. Taip pat nuo kitų metų Lietuvoje siūloma drausti bet kokią alkoholio reklamą.
Viešumoje ir žiniasklaidoje pasigirdo komentarai, neva žmonės, perkantys alkoholinius gėrimus, bus filmuojami. Nei Vyriausybė, nei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga niekada tokių pasiūlymų neteikė ir jų nesvarstė. Paskleisti gandai dar labiau įaudrino ir taip pakankamai jautrų klausimą.  
Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Baltijos šalys, kurios taip pat renkasi panašius sprendimo būdus. Todėl artimiausiu metu Lietuva, Latvija ir Estija planuoja pasirašyti memorandumą, kuriuo būtų įsipareigojama bendradarbiauti alkoholio, tabako vartojimo mažinimo ir sveikos mitybos skatinimo klausimais.
Mes jokiu būdu nesiekiame uždrausti alkoholio vartojimo. Draudimas iššaukia priešingą reakciją. Mes siekiame sąmoningumo. Pirmiausiai tėvų, tuomet mokymo įstaigų, pasikeitimų viešoje erdvėje. Bet pradėti kiekvienas turime nuo savęs, o tuomet gražiu pavyzdžiu paseks ir mūsų vaikai. Nors visuomenės pasipriešinimas alkoholio prieinamumo mažinimui ir prevencijai didelis, tačiau taip gyventi daugiau negalime. Todėl tai yra vienas iš prioritetinių Vyriausybės ir valdančiųjų darbų. Gal ne per dieną, ne per metus, bet tikslo link turėtume eiti visi kartu.
 
 
Guoda Burokienė
Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos pirmininkė,
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė