Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia


Miestas:
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742 – 1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko 1796 m.  pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę (buvusiame miško plote, kuriame iškirsta mediena bažnyčiai, įsikūrė kaimas Bažnytgiris). Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius Mykolas Pranciškus.
1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1819 m. veikė parapinė mokykla. 1877–1880 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Marma). Jis 1919 m. įsteigė biblioteką – skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus.
Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881–1961 m.), poeto Prano Vaičaičio brolis). 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901–1983; (Griškabūdyje 1945–1951 m.) ištremtas 20 m. į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.
Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis klasicistinių formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio – portiko ir presbiterijos-zakristijos priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba. Bažnyčia 1970–1971 m. restauruota, projekto vadovė – Elvyra Rūgytė.
Šaltinis: Vikipedija
 
Mano Krastas