Geriau žinoti esmę, negu gyventi nežinioje

Geriau žinoti esmę, negu gyventi nežinioje

Kategorija:

Miestas:
Geriau žinoti esmę, negu gyventi nežinioje

Kalbantis apie santykius labdaros ir paramos fondo „Aitvarų namai“ direktorė Agnė Stankūnienė pabrėžė, kad tiek šeimoje, tiek darbe, tiek visuomenėje svarbiausia yra kalbėtis. Pokalbis yra geriausias vaistas, padedantis sureguliuoti santykius. Tu visada gauni rezultatą. „Jei nesikalbi, tai ir nežinai, kaip spręsti iškylančias problemas“, –pastebi Agnė.

Agnės įsitikinimu, santykiai yra keleriopi. Vienokie jie šeimoje, kitokie darbe, dar kitokie visuomenėje. „Anksčiau galvojau, kad man svarbiausia darbas, karjera, o dabar ėmė viskas ir apsivertė. Supratau, kad svarbiausia yra šeima, žmogus, su kuriuo tu gyveni, o tik paskui –karjera ir darbas, –sako Agnė ir pabrėžia, kad toks požiūrio į santykius pasikeitimas atsirado suvokus, jog per daug dėmesio skiriant darbui, nebelieka laiko asmeniniam gyvenimui. –Kadangi labai jauna tapau mama, visą savo dėmesį skyriau darbui ir vaikui. Aišku, vaikas visada bus pirmoje vietoje, bet dabar pradėjau pastebėti, kad viena negaliu visko aprėpti. Pagaliau pradėjau galvoti, kad esu moteris ir man reikalingas vyro dėmesys.“

Ar galima tikėtis, kad žmogus, su kuriuo gyveni pasikeis? Agnės įsitikinimu, to laukti tikrai neverta. „Tokia nuomonė susiformavo iš asmeninės patirties. Jei žmonės nori, jie keičiasi savaime, bet jei kuris nenori, o tu jį bandai keisti per prievartą, nieko nebus. Gal ir žiaurokai nuskambės mano pamąstymas, bet esu įsitikinusi, kad bandymas keisti kitą žmogų yra tuščias laiko gaišinimas. Jaunu nebūsi visą gyvenimą, todėl šeimyninį pagrindą reikia pasidėti jaunystėje. Jei prasideda nesusišnekėjimai, manau, tokiems žmonėms būti kartu nelemta, todėl jiems geriau eiti skirtingais keliais“, – mintimis dalijasi Agnė Stankūnienė.

O jei santykius keistume per save?.. „Gal ir būtų efektas, bet ne kiekvienas žmogus tai sugebėtų daryti. Juk yra žmonių, kurie užsispyrusiai laikosi savo stereotipų ir jų nekeičia“, – mano Agnė.

Labai didelę laiko dalį mes praleidžiame darbe, visuomenėje. Tai taip pat mūsų santykių dalis. Tik, Agnės pastebėjimu, Lietuvoje į šiuos santykius žmonės mėgsta įpainioti ir savo asmeninius reikalus, dalį savo problemų perkeldami kolegoms, pažįstamiems. „Aš nemėgstu savo problemų užkrauti kitiems žmonėms, todėl darbe stengiuosi jų net neparodyti. Gal tam įtakos turėjo ir gyvenimas Jungtinėje Karalystėje, kur darbe niekada ir niekas nekalba apie tai, kokie santykiai jo šeimoje, kokios problemos juos slegia“, – kalba Agnė. Ir dar. Jos pastebėjimu, bendravimą ir visą aplinką sušildo žmonių šypsenos, ko ji pasigedo sugrįžusi namo. „Kurį laiką eidama gatve šypsodavausi to net nejusdama. Susivokdavau pastebėjusi praeivių žvilgsnius. Su laiku išmoksti nebekreipti dėmesio į tai, kaip į tave reaguoja aplinkiniai. Žinoma, jei tie aplinkiniai tavęs neįskaudina. Juk žodis kartais tave sužeidžia skaudžiau negu fizinis smurtas. Kadangi nesu konfliktiškas žmogus, jei mane kas įskaudintų, tikriausiai pasistengčiau nuo to žmogaus atsiriboti. Priklausomai nuo to, kas tas žmogus, galbūt dar bandyčiau kalbėtis, bandyčiau išsiaiškinti. Nors, nuoširdžiai pasakius, to žmogaus pradėčiau vengti.“

Genovaitė Paulikaitė


Mano Krastas