Geopolitikos diagnostika: Vengrija ir ES – Kinija ir Šventasis Sostas – Butanas


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: Vengrija ir ES – Kinija ir Šventasis Sostas – Butanas
Vengrija – ES
Faktas:
Europos Parlamentas balsavo už pasiūlymą pradėti procesą, apribojantį balsavimo teises Vengrijai.
Diagnozė:
Europos Parlamento sprendimas (448 balsais prieš 197) reiškia, kad Vengrijos atžvilgiu turi būti taikomas Lisabonos sutarties 7 straipsnis, teigiantis, kad galima atimti balso teisę ES narei, kuri pažeidžia demokratijos, lygybės, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus. Formaliai dabar reikia laukti Europos Vadovų Tarybos sprendimo atsižvelgti ar neatsižvelgti į Parlamento nuomonę. Abejotina ar taip nutiks, nes Vadovų Taryboje reikia vienbalsiškumo, o jau dabar aišku, kad tokios šalis kaip Lenkija (kuri pati turi panašių „nemalonumų“), nepalaikys bausmės Vengrijai. Gali atsirasti ir daugiau Vengrijos draugų.
Europos centro dešinės politinio susivienijimo - Europos Liaudies Partijos (EPP)  - frakcijoje „pakibo“ ir Vengrijos valdančiosios Fidesz partijos narystė. Paradoksalu, kad Vengrijos premjero Orbano partija nenori trauktis iš EPP, tačiau, jei būtų pašalintas, žada kurti naują politinį susivienijimą, kuris susilpnintų EPP įtaką.
Galima visa tat matyti kaip dar vieną „nelaimingą atsitikimą“ ES gyvenime, tačiau vis daugiau ženklų rodo, kad sprendimas prieš Vengriją gali būti didelės Europos Sąjungos krizės pradžia. ES, kaip sakė žymusis geopolitikas George Friedman, labai gerai sutaria gerovės kėlimo klausimais, bet greit susipyksta, kai reikia spręsti problemas. O čia problema išties rimta.
Kinija – Šventasis Sostas
Faktas:
Žinių agentūros praneša apie baigiamą ruošti sutartį tarp Šventojo Sosto ir Kinijos dėl santykių normalizavimo.
Diagnozė:
Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su daugeliu (nebūtinai katalikiškos tradicijos) šalių, tačiau santykiai su Kinija buvo nesutvarkyti. Katalikų Kinijoje daugėja, bet formaliai katalikų tikėjimą valdžia vis dar laiko grėsme Kompartijos valdžiai. Kataliku būti leidžiama, bet vyskupus Kinijoje skiria ne popiežius, o Kinijos valdžia. Dėl to lig šiol paskirti „valdiški“ vyskupai buvo Šventojo Sosto ekskomunikuoti.
„Nutekėjusi“ informacija byloja, kad Šventasis Sostas yra pasiryžęs pripažinti septynis anksčiau ekskomunikuotus vyskupus, o Kinijos valdžia galiausiai pripažins, kad Katalikų Bažnyčios aukščiausia valdžia yra Popiežius, o ne kompartijos oficiozai. Subtilus susitarime lieka Taivano klausimas. Šventasis Sostas palaiko santykius su Taivanu, kurį dabar reiktų vėl pripažinti esant Kinijos dalimi ir subordinuoti Taivano katalikus Kinijos valdžios skirtai hierarchijai.
Butanas
Faktas:
Šalies rinkimus laimi opozicija, nurungusi iki šiol valdančią Indijai palankią politinė daugumą.
Diagnozė:
 
Nedidelė kalnų karalystė, turinti vos milijoną gyventojų yra formaliai absoliuti monarchija, bet nuo 2008 metų čia vyksta demokratiniai rinkimai.
 
Jei atrodo, kad Rusija įtakoja kokius nors rinkimus Europoje, tai Kinija juos įtakoja kur kas labiau. Butano atveju svarbu tačiau ne šalies dydis, o Indijos ir Kinijos priešprieša, kuri neseniai Indijos-Kinijos-Butano sienų susikirtimo taške vos nevirto karu. Tad ši maža šalis ir jos geopolitinė orientacija yra neabejotinai reikšminga.
 
Kinija akivaizdžiai stiprina savo įtaką visose kaimyninėse šalyse ir Butanas yra bene paskutinė, kuri iki šiol turi proindišką valdžia.
 
Iki šiol valdžiusi didžiausia šalyje Indijai artima Liaudies Demokratijos partija pralaimėjo pirmame ture, (antrasis rinkimų turas vyks spalio viduryje). Iki šiol sunku pasakyti, ar Butanas irgi taps Kinijos protektoratu, bet tokia įvykių eiga tik patvirtintų, kad Kinijos plėtra nėra tik prekių ir paslaugų eksportas. Tai jau geopolitinis Kinijos didėjimas ir Indijos mažėjimas.

Egidijus Vareikis
Seimo narys

Mano Krastas