Geopolitikos diagnostika: Turkija, Moldova, Kosovas


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: Turkija, Moldova, Kosovas
Turkija
Faktai:
Turkija, kartu su Irako pajėgomis pradėjo plataus mąsto karinę operaciją prieš kurdus. Formali priežastis – ginkluotų grupuočių keliame grėsmė Turkijai. Karo veiksmai koordinuojami su Rusijos karo specialistais.
Diagnozė:
Turkija negali „pakęsti“ nei kurdų valstybės atsiradimo, nei akivaizdžios JAV karinės paramos kurdų kovotojams. JAV palaiko kokį nors (iki šiol neapibrėžtą tiksliai) kurdų valstybingumą, Turkija su tuo nesutinka. Rusijos interesas nėra sunaikinti kurdus (jie dar bus reikalingi kaip ateities argumentas prieš tą pačią Turkiją), tačiau Rusijai labai naudingi Turkijos-JAV nesutarimai.
Moldova
Faktai:
Akivaizdžiai aktyvesnės tapo Rusijos pastangos legalizuoti nepripažintos Padniestrės respublikos egzistavimą. Respublikos, kuri yra Moldovos dalis, atstovai pirmą kartą pakviesti į Europos Tarybos komiteto posėdį. Padniestrėje nelegaliai dislokuota apie 2 tūkst. Rusijos karių. Kišiniovas šiuos asmenis laiko okupantais, o jų buvimas Padniestrėje prilyginamas Rusijos karinių pajėgų buvimui Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Rytų Ukrainoje. Tuo tarpu Moldovos parlamento pirmininkas Andrijanas Kandu paskelbė Moldovos televizijos ir radijo kodekso pataisas, kuriomis draudžiamas Rusijos televizijos naujienų laidų transliavimas Moldovoje. Šalies prezidentui Igoriui Dodonui dukart atsisakius įstatymą tvirtinti, Konstitucinis Teismas apribojo prezidento galias.
Diagnozė:
Padniestrės klausimas neatsitiktinai keliamas tada, tada Moldovos valstybę kausto konfliktas tarp prorusiško prezidento ir proeuropietiškos vyriausybės. Pastaroji iš esmės laimi šioje priešpriešoje ir verčia Rusiją ieškoti naujų sprendimų. Moldovoje stebimas prorusiškų nevyriausybinių organizacijų ir žvalgybinės veiklos suaktyvėjimas. Moldovos vyriausybė ketina samdyti tarptautinę teisinę kompaniją nuostoliams, kuriuos  Rusija padarė per 25-erius Padniestrės okupacijos metus, įvertinti. Sąskaita, kurią Moldova pateiks Rusijai, gali siekti milijardus dolerių.
Kosovas
Faktai:
Kosovo serbų dominuojamame Mitrovicos mieste įvykdytas pasikėsinimas į vietos serbų lyderį Oliverį Ivanovičių. Išpuolis sukėlė etninę įtampą regione ir sustabdė derybas tarp ES ir Kosovo bei Serbijos, kurios šiomis dienomis turėjo būti atnaujintos. Serbijos delegacija turėjo sausio 16 d. atvykti į Briuselį, bet po žinios apie išpuolį delegacija liko Belgrade. Europos Sąjungos remiamose derybose turėjo būti siekiama Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo.
Diagnozė:
Nužudytasis politikas buvo priskiriamas prie kompromisinių serbų politikų, nors ir kaltintas karo nusikaltimais prieš Kosovo albanus. Pats Ivanovičius nebuvo svarbus asmuo derybose, tad jo nužudymas laikytinas arba provokacija bendrai žlugdytui normalizacijos procesą, arba vietinių sąskaitų suvedinėjimas. Įvykio rezonansas rodo, kad Kosovo likimas dar nėra nuspręstas galutinai ir nepakeičiamai.

Egidijus Vareikis
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
 

Mano Krastas