Geopolitikos diagnostika: Serbija-Kosovas – Turkija – Pietų Korėja


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: Serbija-Kosovas – Turkija – Pietų Korėja
Serbija-Kosovas
Faktas:
Belgrado ir Prištinos lyderiai bando albanų ir serbų nesutarimus spręsti pakeisdami Kosovo teritorijos sieną su Serbija taip, kad albanai atsidurtų Kosove, o serbai – Serbijoje.
Diagnozė:
Europa jau daug metų ragino serbus ir Kosovo albanus sėsti prie derybų stalo ir išsiaiškinti nesutarimus. Derybos vyksta, tačiau Europa sutrikusi – galima ar negalima leisti keisti valstybių sienas, net ir abiem pusėms dėl to sutariant?
2008 metais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Valstybė, funkcionuojanti jau beveik dešimtį metų taip ir nesulaukė visuotinio pripažinimo. Viena iš Kosovo ir Serbijos spręstinų problemų yra ta, kad Kosovo šiaurėje gyventojų daugumą sudaro serbai, o Serbijos pietuose yra regionai kur gyventojų dauguma – etniniai albanai. Tad teritorijos mainai galėtų būti bent jau pirmas aiškus žingsnis į padėties normalizavimą.
ES neturi aiškios nuomonės, kaip elgtis – pritarti žemėlapio perbraižymui, ar pasmerkti. Pritariančių stovykla, tame tarpe ir ES plėtros komisaras Johannes Hahn teigia linkęs pritarti abipusiam susitarimui. Tai būstų stimulas abiem šalis galiausiai pripažinti viena kitą. Priešingą nuomonę palaikančiųjų tarpe - Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Šios grupės manymu sienų keitimas vienoje vietoje pažadins pagundas perbraižyti visą regiono žemėlapį, o tai atgaivins senas teritorines pretenzijas ir gali vėl kelti karus. Teisingumo dėlei galima pastebėti, kad karai dažnai ir kyla todėl kad žemėlapis neatspindi gyvenimo realijų. Tačiau karai kyla ir tada, kai žemėlapis perbraižomas neatsakingai.
Ar tai reikia, kad aukojame serbus ir albanus ne savo teritorijose vardan dabartinės, gerokai nestabilios taikos, ar leidžiame jiems rinktis?
Turkija
Faktas:
 Valiutos kursas stabilizuojasi, bet politinės ir ekonominės problemos, nesutarimai su sąjungininkais gilina krizę šalyje
Diagnozė:
Turkijos liros kursas pastarosiomis dienomis stabilizuojasi, prognozuotos totalios ūkio griūties išvengta. Daugelį nesėkmių galima suversti vis dar juntamoms nepavykusio perversmo pasekmėms ir karams Vidurio Rytuose, tačiau net ir tokiai situacijai esant, Turkijai reikia skubiai kurti naują užsienio politikos strategiją. Ligšioliniai politikos „ramsčiai“: geri santykiai su JAV, akivaizdžios konfrontacijos su Rusija vengimas, „amžino studento“ statusas Europos integracijos reikaluose ir kieta laikysena kurdų atžvilgiu, tampa nepatikimi. Turkijai reikia stabilizuotis, tačiau reikia ir suprasti, kad regionas, jau nebebus toks, kaip iki šiol, reikia sukurti planą, kaip ateityje su kaimynais bendrauti, o ne kariauti.
Būdama stipriausia regiono valstybė Turkija pasijunta neturinti šalia savęs patikimų sąjungininkų ir tikrų draugų. Savus blokus formuoja Saudo Arabija ir Iranas, jos vis dažniau tampa politikos darbotvarkės formuotojos, ten, kur sąjungininkai kivirčijasi, dažnai ateina rusai, dabar jau drauge su kinais.
Turkijos vyriausybė sugeba mobilizuoti viešąją opiniją, bet tai norint išties būti didžia regiono valstybe, to nepakanka.
Pietų Korėja
Faktas:
JAV gynybos sekretorius James Mattis patvirtino, kad JAV toliau vykdys plataus masto karines pratybas su Pietų Korėja.
Diagnozė:
 Po prezidento Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos diktatoriumi keletas karinių pratybų buvo atšaukta, tame tarpe ir kasmetinės rugpjūčio pratybos „Laisvės sargyba”. Taip suteiktas tam tikras pasitikėjimo kreditas Šiaurės Korėjai. Tačiau “šiauriečių” elgesys pastaraisiais mėnesiais nekelia didesnių vilčių, kad branduolinė programa bus tikrai nutraukta.
 
Kitos didesnės pratybos numatytos 2019 metų pavasarį. Tad Pchenjano Kimas dar turi laiko apsispręsti.
 
Egidijus Vareikis
Seimo narys
 
 

Mano Krastas