Geopolitikos diagnostika: Saudo Arabija – Jungtinės Amerikos Valstijos – Uzbekistanas


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: Saudo Arabija – Jungtinės Amerikos Valstijos – Uzbekistanas
Saudo Arabija
Faktas:
Šalies valdžią kritikavęs žurnalistas Jamal Khashoggi spalio 3 dieną paslaptingomis aplinkybėmis mirė Saudo Arabijos konsulate Stambule, apsilankęs atsiimti asmeninių dokumentų.
Diagnozė:
Jamal Khashoggi mirtis apipinta makabriškomis istorijomis apie tai, kad žurnalistas buvo sukapotas į gabalus, o kūno dalys išmestos į šulinį. Oficiali versija – žurnalistas mirė spontaniškai įsiplieskusio konflikto su pareigūnais metu. Jis nebuvo toks aršus režimo kritikas, veikiau nuosaikus platesnių žmonių sluoksnių įtraukimo į valdymą propaguotojas, kad tikrai kiltų būtinybė taip žiauriai su juo elgtis.
Įvykis Stambule tapo ne šiaip politikos sensacija, sukrėtusi žmogaus teisių gynėjus ir Saudų valstybės opozicijos šalininkus. Vakarų valstybės ir JAV sustabdė dalį investicinių projektų, atšaukė savo dalyvavimą vadinamoje „Dykumų Davoso“ konferencijoje. Net ginklų prekybos bendrovės pranešė peržiūrėsiančios jau sudarytus pardavimo kontraktus. Saudo Arabijos ambasadorius JAV – karališkos šeimos narys – išvyko „į tėvynę“ neribotam laikui.
Viskas primena prieš kelis metus Rusijoje nužudyto verslininko Magnickio, paviešinusio faktus apie valdžios korupciją, bylą. Tik Saudo Arabijos atveju viskas kur kas grubiau ir tiesmukai. Gali būti, kad šalies valdžia tikėjosi, kad pasaulio reakcija bus kur kas ramesnė, juk nafta ir strateginė partnerystė kur kas svarbiau už kažkokio žurnalisto likimą. Tačiau, matyt, apsirikta – demokratija ir žmogaus teisė bei žodžio laisvė euroatlantinėje erdvėje nėra tik nereikšminga deklaracija.
Pačiame Vidurio Rytų regione tai gali sukelti geopolitines slinktis. Saudo Arabija, konfrontuojanti su Iranu, dabar sugadino santykius su potencialiu sąjungininku – Turkija, buvusi JAV remiama partnere virsta izoliuota šalimi. Politologai ne šiaip sau klausia – o kam tai naudinga?
 
Jungtinės Amerikos Valstijos
Faktas:
Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ketina trauktis iš branduolinių ginklų ribojimo sutarties, 1987 metais pasirašytos su buvusia Sovietų Sąjunga.
Diagnozė:
Minėtoji sutartis – Vidutinio nuotolio raketų ribojimo sutartis – numato, kad šalys nenaudos sausumoje esančių branduoliniam ginklui pernešti skirtų raketų, kurių skrydžio nuotolis yra nuo 500 iki 5500 km. Sutartis buvo labai reikalinga Šaltojo pabaigoje, kai būtent vidutinio nuotolio raketos – sunkiau susekamos ir greitai pasiekiančios tikslą buvo bene pavojingiausia strateginių ginklų rūšis.
JAV prezidento administracija kaltina Rusiją pažeidinėjant sutartį ir kuriant vidutinio nuotolio raketų arsenalą. Pastaroji gi to lyg ir neneigia, bet žada „atsakomąsias priemones“.
Branduolinis atgrasymas buvo efektyvi taikos išsaugojimo priemonė Šaltojo karo metu. Dabar, kai kalbama apie naująjį Šaltąjį karą, gali ji ir vėl bus veiksminga, tarkime, atgarsinti Rusiją nuo kėsinimosi į kaimyninių valstybių teritorijas.
Uzbekistanas
Faktas:
Rusijos prezidentas Putinas ir Uzbekistano prezidentas Mirziojevas susitikimo metu pasirašė 20 ekonominio bendradarbiavimo sutarčių.
Diagnozė:
Pasirašytos ne tik ekonominio bendradarbiavimo sutartys. Rusija pažadėjo Uzbekistanui taip pat „naudingą bendradarbiavimą“ ginkluotės tiekimo srityje. Prieš prezidentų susitikimą būta intensyvių gynybos ministerijų kontaktų.
Vidurinės Azijos šalys, pastarąjį dešimtmetį buvo kiek užsisklendusios savo tarpusavio ginčuose ir vidaus problemų sprendime, stiprino autoritarizmą ir „tautinį identitetą“. Pastaruoju metu Tadžikistanas, Uzbekistanas, iš dalies ir Kirgiztanas ėmė deklaruoti didesnį šalių atvirumą užsienio prekybai ir kultūriniams mainams. Tačiau Vakarų šalys nelabai skuba naudotis šia galimybe, ir minėtų šalių atvirumas virsta Rusijai suteikiama galimybe stiprinti atkurti kažkada turėtą įtaką regione. Rusija tebeturi karines bazes Tadžikistane ir Kirgiztane, dabar, panašu, turės ir Uzbekistane. Rusijos filosofija – kariuomenė padeda prakybai – entuziastingai įgyvendinama.
 
Egidijus Vareikis
Seimo narys
 

Mano Krastas