Geopolitikos diagnostika: Rusija ir Ukraina I – Rusija ir Ukraina II – Viduržemio jūra


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: Rusija ir Ukraina I – Rusija ir Ukraina II – Viduržemio jūra
Rusija – Ukraina I
Faktas:
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus apsisprendė pripažinti Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.
Diagnozė:
 
Bažnyčios diplomatija šį kartą suveikė ne Rusijos naudai. Kijevo patriarchatas, kurio dvasininkus Maskva laikė tiesiog separatistais, tampa nepriklausomas. Aišku, tai dar ne galutinis sprendimas, bet, pasakius A bus sunku nesakyti B. Ukraina suverenizuojasi ir tikėjimo srityje. Savarankiškumo (autokefalijos) dokumento (tomoso) tikimasi artimiausio ekumeninio patriarchato sinodo, vyksiančio 2018 m. lapkričio antroje pusėje, metu.
Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybė yra kažkas panašaus į mūsų energetinė priklausomybę nuo Rusijos. Iki šiol dalis Ukrainos stačiatikių paklūsta Maskvos patriarchatui, dalis – Kijevo. Veikia dar ir trečia – Autokefalinė Stačiatikių Bažnyčia. Išnykus pavaldumui Maskvai, Ukrainos Bažnyčia taps labiau tautine, kaip, beje ir daug kitų stačiatikiškų Bažnyčių – Serbijos, Gruzijos, Bulgarijos ir pan.
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, tiesa, nėra, popiežius, galintis įsakyti, jis tik „didžiausias tarp lygių“, tačiau jo apsisprendimas reiškia geopolitines permainas Rytų krikščionių tarpe, permainas kokių nebuvo jau kelis šimtus metų. Rusijos Stačiatikių Bažnyčia reagavo itin jautriai, pareikšdama, kad nutraukia ryšius su Konstantinopoliu, o tai reiškia, kad Maskvos, kaip „Trečiosios Romos“ reikšmė mažėja, nors visiškai jos nurašyti negalima. Lietuvos stačiatikiai irgi vis dar pavaldūs Maskvos patriarchatui.
Rusija – Ukraina II
Faktas:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pasipriešino Rusijos ir jos sąjungininkų mėginimui sudaryti sąlygas panaikinti sankcijas Rusijos delegacijai
 
Diagnozė:
2014 metais, po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje ETPA įvedė sankcijas Rusijos Dūmos deputatams, apribodama jų teisę balsuoti ir dalyvauti kai kuriose kitose asamblėjos veiklos srityse. Atsakydama į tokią politinę „geltoną kortelę“, Rusija kuriam laikui iš viso atšaukė savo delegatus, tačiau pastaruoju metu siekia sugrąžinti juos į Asamblėją be galiojančių sankcijų.
Keli Rusijos bandymai šią savaitę įtakoti ETPA veiką Strasbūre pasibaigė Maskvai nesėkmingai. Buvo išplatinta gąsdinanti, neva, nepriklausomo teisininko nuomonė, teigianti, jog Asamblėja iš viso neturėjo teisės skelbti sankcijų. Tačiau užuot išgąsdinusi parlamentarus ji veikiau juos supykdė ir nuteikė prieš Rusiją. Bandymas priimti rezoliuciją, kuri, Rusijos dalyvavimo Asamblėjos atveju apsunkintų jos atstovų blokavimą ar išmetimą, taip pat nebuvo priimta.
Ukrainos atstovai ETPA džiūgavo, švęsdami pergalę, nors iš tikro konfrontacija nesibaigė. Europos Taryboje, kaip matyti, yra ir nemažas Rusijos rėmėjų būrys, siūlantys šiai šaliai „viską atleisti“, neva produktyvaus dialogo palaikymo vardan. Tačiau politikos šmaikštuoliai pastebi, kad gyvenimas „be Rusijos“ europiečiams yra kur kas malonesnis, nei gyvenimas su amžinomis Rusijos keliamomis problemomis. Gal net pigesnis.
Viduržemio jūra
Faktas:
Rytinėje Viduržemio jūros dalyje didėja priešprieša tarp šalių, formaliai dėl teisės į naftos telkinius
Diagnozė:
Formaliai ginčai tarp Graikijos, Turkijos, Egipto ir Kipro (beje, padalinto) vyksta dėl jūros dalies, kuri turėtų būti visų pirma Kipro „nuosavybė“, tačiau Kipro administracija, nekontroliuojanti šiaurinės salos dalies, turi pretenzijų Turkijai, kuri skatina nepripažintą Šiaurės Kipro Turkų respubliką siekti ir „savo dalies“. Turkijos siekiams priešinasi ir Graikija bei Egiptas, visai nenorintis Erdogano valstybės įtakos didėjimo. Kipre, kaip žinia, savo bazes tebeturi britai, savo vietos ieško amerikiečiai, Rusija ima flirtuoti su Egiptu ir atskiromis Libijos grupuotėmis, siekdama sugrąžinti laikus, kai Kairas bei Tripolis buvo Maskvos partneriai. Ir XXI amžiuje naftos laukai ir jūrų keliai nepraranda reikšmės. Tad visi prižadėję niekada nebeperbraižinėti žemėlapių, ima juos „piešti“ savo naudai.

Egidijus Vareikis
Seimo narys

Mano Krastas