Geopolitikos diagnostika: JAV – Rusija, Kinija – Rusija, ES – Jungtinė Karalystė


Miestas:
Geopolitikos diagnostika: JAV – Rusija, Kinija – Rusija, ES – Jungtinė Karalystė
JAV – Rusija
Faktai:
Prezidentų – Trumpo ir Putino – susitikimas Helsinkyje iki šiol pirmuose politikos komentarų puslapiuose.
Diagnozė:
Šį kartą ne apie tai, ką jie kalbėjo, ir ką nutylėjo, apie tai pakankamai prirašyta. Įdomus yra ne tik pats įvykis, dėmesio verta ir jo nušvietimo diagnozė. Panašu, kad dauguma žiniasklaidos – ir Rytuose, ir Vakaruose – tapo Maskvos propagandos ruporu. Užduotis – pakomentuoti, koks blogas tas Trumpas ir kaip šauniai atrodė Putinas. Pradžioje graudūs verksmai, kad Trumpas būtinai kažkaip parduos mus ar pats parsiduos, vėliau – kritikos banga, kad nieko nesutarė ir nieko nepardavė.
Turiu savo nuomonę, apie tai, kad susitikimas buvo naudingas ir mums ir visai mūsų civilizacijai, jei kas to nesuprato, suras vėliau.
Šį kartą susitikimo komentarai leidžia diagnozuoti dar vieną politikos tendenciją. Tai vadinamos ketvirtosios valdžios karas prieš tris likusias – prieš valstybių vadovus, politines partijas, teisės sistemas. Ketvirtoji valdžia šiandien – tai tikras populizmo ir nesistemiškumo įsikūnijimas. Ji kol kas jaučiasi nugalėtoja, mat likusios, užuot susivienijusios, siekia veikiau susilaukti kokio nors išskirtinai sau skirto palankumo. Dar daugiau, moka duoklę ketvirtajai. Trumpas, pareiškęs, kad nesileis terorizuojamas yra svarbiausias tos ketvirtosios taikinys. O mūsų padangėje ar ne tas pats?
Kinija – JAV
Faktas:
Kinija ir JAV tęsia ekonominių santykių karą – viena kitai „atsako“ naujais tarifais ir prekybos ribojimais.
Diagnozė:
Kaip dar kandidatu būdamas Donaldas Trumpas svajojo atkurti Amerikos didybę, neabejotinai suprato, kad pirma kliūtis tame kelyje bus... Kinija. Šiandien svarbiausias JAV prezidento rūpestis ne Europos Sąjunga, o pagrindinis priešas – ne Rusija visais savo geopolitiniais pavidalais. Pagrindinė pasaulio didžiųjų pasidalijimo linija brėžiama tarp Vašingtono ir Pekino.
 
Jei konfliktas gilės (o visi ženklai rodo, kad taip ir bus), mums teks rinktis, kieno pusėje esame. Rusija iš neapykantos Amerikai, šliesis prie Kinijos, Europos Sąjunga kol kas stengiasi šioje situacijoje... išlikti neutrali. Štai kodėl nedrįstama taip besąlygiškai paremti amerikiečių.
O kaip mes? Kažkada labai pykome, kai NATO pareigūnai sakė, kad nebus lengva ispanų ar prancūzų motinas įkalbėto savo vaikus kautis dėl Lietuvos. Ar būdami JAV sąjungininkai lengvai į(si)kalbėsime, kad reikia ginti kokius nors Filipinus?
ES – Jungtinė Karalystė
Faktas:
Vos aštuoniems mėnesiams belikus iki formalios Brexit‘o datos Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje didėja suirutė – vis nepavyksta rasti „išstojimo“ sutarties modelio. Londone vyksta kova tarp „kietojo“ ir „minkštojo“ Brexito šalininkų, krenta pasitikėjimas premjere ir visa vyriausybe.
Diagnozė:
Premjerės Theresos May planas savotiškai nuskausminti Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesą gauna vis daugiau kritikos – jei jau balsavome išstoti, tai neturime likti kažkokia „pusiau prisijungusia“ ar „dalinės narystės“ valstybe, jei norime pasilikti – renkime antrą referendumą, tegu tauta paneigia savo apsisprendimą...
„Kietojo“ Brexito šalininkus remia JAV prezidentas, sakantis, kad su Europos Sąjunga reikia prekiauti prekėmis, o ne tarifais, kvotomis ir lengvatomis, referendumo rėmėjus vilioja visuomenės apklausos – šiandien dauguma bitų pasisakytų už tai, kad reikia likti sąjungoje ir baigti tas derybines nesąmones.
Tačiau tų pačių britų širdyse daugėja ir savotiško geopolitinio liūdesio. Stebint, kas vyksta tarp Londono ir Briuselio, darosi vis aiškiau, kad tikros politikos, „europietiškų“ ar kokių kitų vertybių čia nėra. Briuselio pareigūnams Brexitas – tai tik finansiniai nuostoliai, o ne meilė ir draugystė su britais, savai valdžiai – partijos vieta populiarumo lentelėse. Tokia visa ta į pensiją išeinanti civilizacija. 
 
Egidijus Vareikis
Seimo narys

Mano Krastas