ES biudžeto planas: su mažesniais ištekliais pasiekti daugiau

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė planus dėl daugiametės ES finansinės programos po 2020-ųjų. Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES („Brexit“) reikia iš esmės permąstyti klausimus dėl Bendrijos finansavimo. Planuojami pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos struktūrinės ES paramos gavėjoms Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvai.

EK, siūlydama 2021–2027 m. ES biudžetą, tikisi, kad Europa Sąjunga atliks svarbesnį vaidmenį užtikrinant Bendrijos saugumą ir stabilumą tuo metu, kai dėl „Brexit" biudžete atsiras didelis lėšų stygius. ES  naujų ir svarbiausių prioritetų finansavimas bus išlaikytas arba sustiprintas, o tai neišvengiamai reikš, kad šiek tiek sumažės kitų sričių finansavimas.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Šiandienos pasiūlymu pateikėme pragmatišką planą, kaip su mažesniais ištekliais pasiekti daugiau. Pučiant palankiems ekonomikos vėjams galime šiek tiek atsikvėpti, tačiau jie neapsaugo nuo būtinybės kai kuriose srityse taupyti.“ Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas EK narys Güntheris H. Oettingeris pabrėžė: „Šis pasiūlymas išties skirtas kurti ES pridėtinę vertę. Dar daugiau investuosime į tas sritis, kuriose viena valstybė narė negali veikti viena arba kai efektyviau veikti išvien, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, migracijos, sienų kontrolės ar gynybos srityse. Taip pat ir toliau finansuosime tradicinę, tačiau modernizuotą politiką, kaip antai bendros žemės ūkio ir sanglaudos, nes mums visiems naudinga, kad mūsų žemės ūkio produktams būtų keliami griežti reikalavimai, o atsiliekantys regionai vytųsi ekonomiškai labiau pažengusius.“

EK siūlo ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą, kurį sudaro 1,135 trln. Eur vertės įsipareigojimai. EK taip pat apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. EK teigimu, dėl Jungtinės Karalystės išstojimo bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir sanglaudos politikos programų finansavimą būtina sumažinti, nes joms tenkanti ES biudžeto dalis yra didžiausia. BŽŪP skiriamas finansavimas sudaro 37 proc. visų ES išlaidų, o Sanglaudos fondams tenka 35 proc. bloko išlaidų. EK siūlo nuosaikiai sumažinti šių abiejų politikų finansavimą (po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, tokias, kaip „Brexit“. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų efektyvios ir padėtų įgyvendinti naujus prioritetus.

Atsparus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius – tai, ko reikia Europai. Reformuotoje BŽŪP daugiau dėmesio bus skiriama aplinkos apsaugai ir klimatui, ji padės žemės ūkio sektoriui tapti tvaresniam, o kaimo vietovėms – gyvybingesnėms.

Modernizuotos BŽŪP biudžetas sudarys 365 mlrd. Eur ir toliau bus išlaikoma  BŽŪP dviejų ramsčių struktūra: I – tiesioginės išmokos bei rinkos reguliavimo priemonės  ir II – kaimo plėtra. Kaimo plėtrai Europos Komisija siūlo didinti nacionalinio bendrojo finansavimo normą.

Tiesioginės išmokos išliks esminiu BŽŪP elementu, didesnis dėmesys bus skiriamas tikslingesniam jų paskirstymui ir mažų bei vidutinių ūkių rėmimui.

Vienas iš Lietuvai svarbiausių BŽŪP aspektų naujajame finansiniame laikotarpyje yra tiesioginių išmokų konvergencija siekiant vienodų konkurencinių sąlygų visiems ES ūkininkams. Lietuvos nuomone, siūloma tiesioginių išmokų konvergencijos formulė, pagal kurią siekiama tik 50 proc. sumažinti atotrūkį tarp esamo tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, nėra pakankamai ambicinga, siekiant teisingumo bei lygybės principų užtikrinimo visoje ES.  Lietuvos siekis – užbaigti tiesioginių išmokų  konvergenciją naujajame finansiniame laikotarpyje.

www.lrv.lt