E. Sabutis: „Priimkime iššūkį – Jonava – Europos kultūros sostinė 2022“

Apie Jonavos galimybes tapti Europos kultūros sostine 2022 metais su Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoju Eugeniju Sabučiu kalbasi Žydrūnė Markauskaitė
 
Gerbiamas mero pavaduotojau. Viena iš Jūsų kuruojamų sričių yra kultūra. Žiniasklaidoje teko pastebėti, kad Klaipėda, Kauno miestas ir rajonas pasiskelbė, jog  dalyvaus Europos kultūros sostinės 2022 metams projekte. Ar Jonavoje kas nors domisi šiuo klausimu?
 
Jonavos rajono savivaldybės vadovai ir aš asmeniškai ne tik domimės, bet ir intensyviai dirbame jau nuo šių metų liepos mėnesio, kai teko dalyvauti Kultūros ministerijos organizuotame susitikime, kurio metu kultūros ministras pakvietė visų savivaldybių atstovus aktyviai teikti paraiškas. Liepos 20 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė kvietimą Lietuvos miestams dalyvauti nacionalinėje atrankoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
 
Kokia šio projekto esmė?
 
Europos kultūros sostinė – tai Europos Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama, suderinus su atitinkamomis vietos strategijomis ir prioritetais, skatinti kultūros indėlį į ilgalaikę miesto raidą, pabrėžti miesto savitumą, indėlį į kultūrų įvairovę Europoje ir priklausymą bendrai Europos kultūros erdvei.Vadovaudamasis šiais bendraisiais tikslais, miestas, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, sieks didinti kultūros pasiūlą, įvairovę, europinį aspektą, skatins tarpvalstybinį bendradarbiavimą; didins kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūros veikloje; augins savo kultūros ir kūrybinio sektoriaus pajėgumus bei stiprins jo sąsajas su kitais sektoriais, sieks kultūros priemonėmis didinti tarptautinį žinomumą.
 
Suprantama, kad tai – gražūs siekiai, bet ar mūsų miestas nėra per mažas, kad galėtų pretenduoti į tokį didelį projektą?
 
Sprendžiant dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo, miesto dydis nėra lemiamas veiksnys, nes Europos kultūros sostinėmis yra ir dar bus miestai, kurių gyventojų skaičius nesiekia net 20 tūkstančių. Svarbiausia, į ką atsižvelgia specialių paraiškų vertintojai – tai viso rajono bendruomenių (miesto, kaimo, kultūros, verslo ir politinės) bendras sutarimas ir pasišventimas šiam projektui.
 
Kaip, Jūsų nuomone, į tokius siekius žiūrės mūsų politikai?
 
Kadangi jau gavome vietos veikos grupių vietos verslo asocijuotų struktūrų rašytinius pritarimus šiam projektui, artimiausiam rajono Tarybos posėdžiui paruošiu Tarybos sprendimo projektą, kurį patvirtinus Jonavos miestas oficialiai pradės dalyvauti šiame projekte. Kadangi projektas – ilgalaikis (jo pradžia numatyta tik 2022 metais), Tarybos sprendimas turi atspindėti rajono politikų ryžtą ir siekį visus šešerius metus iki projekto pradžios kryptingai dirbti tikslui  siekti. Šiuo atveju itin svarbus vieningas visų – pozicijos ir opozicijos – politikų požiūris, nes vertinimo komisijai – tai vienas svarbiausių argumentų: ar mes visi esame tvirtai pasiryžę įgyvendinti projektą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis klausimas sulauks visų politikų pritarimo, nes tai būtų vienas didžiausių iššūkių ir laimėjimų mūsų rajono istorijoje, prie kurio, iš istorinės perspektyvos, būtume prisidėję visi.
 
Ar šio projekto įgyvendinimas reiškia, kad miestas tiesiog pulsuos kultūriniais įvykiais, būsime „užlieti“ kultūrinių renginių gausa?
 
Ne visai taip. Europos kultūros sostinės vardas suteikiamas remiantis paraiškoje išdėstyta veiksmų programa, kuri turėtų apimti daugiau ir plačiau, nei įprastinė miesto kultūros veikla. Šis vardas neturi tapti įpareigojimu įgyvendinti daugybę projektų ar renginių. Programa turi atitikti miesto tikslus, prioritetus ir finansines galimybes. Niekas nereikalauja iš miesto pasistatyti naujų kultūros rūmų, oro uosto, viešbučių ir autostradų. Europos Komisija ypatingai pabrėžia, kad šio projekto tikslas – ne masiškumas ir grandioziniai renginiai, ne jų gausa ir užsienio turistų skaičius. Šis projektas, visų pirma, skirtas patiems rajono gyventojams, jų savivokai ir savivertei didinti. Jo siekis – kad mes patys save suvoktumėme kaip Europos, kaip žemyno, ir jos kultūros dalį, rastumėme bendrybes ir bendrus sąlyčio taškus, o per juos išgrynintumėme savastį. Gal tai skamba per daug pompastiškai, bet, kitaip tariant, pirmiausia mes patys turime pasijusti esantys Europos kultūros dalimi ir sugebėti Europai tai parodyti.
 
Jūs minėjote paraiškos pildymą. Ar neužteks Europos Komisijai pateikti rajonoTarybos sprendimą?
 
Tikrai neužteks. Tarybos sprendimas bus tik vienas iš daugelio priedų prie paraiškos. Europos Komisija patvirtino specialią paraišką, kurią turi pildyti kiekvienas miestas pretendentas. Miesto paraišką Kultūros ministerijai privalome pateikti iki 2016 m. gegužės 24 d., o galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais. Paraiška bus didelė, joje įvertinsime visus esamus ir planuojamus finansinius, žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, socialinius ir, be abejo, kultūrinius miesto ir rajono aspektus. Paraišką teiksime dviem – lietuvių ir anglų – kalbomis. Savivaldybės administracijos specialistai jau ruošiasi šios paraiškos pildymui, renka atitinkamą informaciją. Manau, kad prireiks ir kitų profesionalų patirties, nes paraiškos pildymas reikalauja gana specifinių žinių.
 
Jeigu Jonava laimės atranką, mums teks laukti dar šešerius metus. Kodėl taip ilgai?
 
Kultūros sostinės vardo laimėjimas nereiškia, kad visi darbai ir veiklos prasidės tik 2022 metais. Anaiptol. Jeigu laimėsime, jeigu Jonava bus paskelbta Europos kultūros sostine, mes jau kitą dieną turėsime pradėti paruošiamuosius darbus, kuriuos numatysime savo paraiškoje, nes ji ne tik turės atspindėti mūsų galimybes, bet nemažą jos dalį sudarys ir visų iki 2022 metų nuveiktinų  darbų planas, kurio privalėsime laikytis. Tokiu būdu Europos Komisija nori užsitikrinti, kad bet kuris miestas bus tinkamai pasiruošęs atstovauti Kultūros sostinės vardui. Tam duodama daugiau nei penkeri metai. Čia aiškiai matyti, kodėl reikalingas bendruomenių ir politikų vieningas sutarimas: dabartiniai politikai ir dabartiniai bendruomenių atstovai duoda aiškią ir nedviprasmišką užduotį ateinantiems politikams ir bendruomenių atstovams tęsti pradėtus darbus.
 
Sėkmės atveju kokį apdovanojimą gautų mūsų miestas, tapęs Europos kultūros sostine?
 
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad ryžtingai einame link dalyvavimo šiame projekte, kad nė sekundei neabejojome savo ryžtu. Iš anksto sau nepasakėme, kad esame tik mažas miestelis, kad neturėsime tam jėgų, kad tai – per didelis iššūkis, kad iš mūsų gali juoktis. Džiaugiuosi, kad galime tai priimti kaip dar vieną didelį iššūkį, kad pasitikime savo jėgomis.
Ir, kaip dažniausiai būna, pirmosios vietos laimėtojas yra apdovanojamas. Sėkmės atveju miestui būtų skirtas 1500000 eurų Melinos Mercouri vardo apdovanojimas, finansuojamas pagal programą „Kūrybiška Europa“, patvirtintą Europos Pralamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1295/2013.